Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis | |
---|---|
| |
Gimė | 1893 m. kovo 10 d. Linkavičiai, Pakruojo valsčius |
Mirė | † 1993 m. gegužės 21 d. Vilniuje |
| |
Tėvas | Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis |
Motina | Česlava Lukaševičiūtė |
Sutuoktinis(-ė) | Ona Jablonskytė Elena Kurklietienė |
Vaikai |
Alena Landsbergytė-Karazijienė |
| |
Veikla | inžinierius architektas.
|
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893 m. kovo 10 d. Linkavičiuose, Pakruojo valsčius – 1993 m. gegužės 21 d. Vilniuje, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[1]) – inžinierius architektas, visuomenininkas, politikas.
Kilmė ir šeima
Tėvai — Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Vincento (1852 m. lapkričio 2 d. Birželiuose, Pumpėnų valsčius – 1916 m. lapkričio 28 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – advokatas, visuomenininkas, dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas;
— Česlava Lukaševičiūtė (1860-1907 m.)
Seserys — Stanislava Landsbergytė (1883 m. Bobrynce, Chersono gubernija – 1937 m. Marijampolėje), mokytoja; — Sofija Landsbergytė-Jablonskienė (1886 m. sausio 6 d. – 1974 m. balandžio 4 d.), matematikė, Konstantino Jablonskio žmona; — Gabrielė Landsbergytė-Kukutienė (...); — Jadvyga (Jagutė) Landsbergytė-Gurevičienė (...).
Šeima — žmona Ona Jablonskytė-Landsbergienė (1894 m. liepos 4 d. Dubultuose, Latvija – 1957 m. kovo 22 d. Kaune), gydytoja oftalmologė, Pasaulio Tautų Teisuolė, kalbininko J. Jablonskio dukra.
— žmona Elena Kurklietienė (...)
Vaikai — Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis (g. 1929 m. sausio 31 d. Kaune), žurnalistas, radijo ir spaudos darbuotojas, visuomenininkas, politikas; — Vytautas Landsbergis (g. 1932 m. spalio 18 d. Kaune), pianistas, pedagogas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, publicistas, rašytojas, menotyros mokslų daktaras, visuomenininkas, politikas.
Gyvenimo kelias
1904 m. grįžo iš Rusijos į Lietuvą.
- 1944 m. pasitraukė į Vokietiją,
- 1949 m. persikėlė į Australiją,
- 1959 m. grįžo į Lietuvą.
Mokslas ir studijos
- 1899 m. – Ugonicevos pradinė mokykla,
- 1900–1904 m. – N. ir A. Medvednikovų gimnazija (Maskva),
- Realinė mokykla Vilniuje,
- 1913–1918 m. – Rygos gimnazija, Rygos politechnikos institutas, Architektūros fakultetas (Ryga),
- 1922 m. – Lietuvos universitetas, Technikos fakultetas (Kaunas),
- 1926 m. baigė Romos universitetą (Italija) (Regia Scuola Superiore di Architettura), Architektūros fakultetas.
Darbas ir užimamos pareigos
- 1919–1922 m. – Nepriklausomybės kovų savanoris (artilerijos kapitonas),
- 1926 m. – Susisiekimo ministerija, jaunesnysis inžinierius,
- 1927–1929 m. – Lietuvos universitetas, Architektūros katedra, jaunesnysis asistentas,
- 1929–1939 m. – privatūs projektai,
- 1939–1943 m. – Vilniaus miesto vyr. inžinierius ir architektas,
- 1942–1944 m. – Vilniaus universitetas, dėstytojas,
- 1944 m. – lietuvių gimnazijos piešimo ir architektūros perspektyvos mokytojas (Eichštatas, Vokietija),
- 1946–1949 m. – UNRRA (United Nations Relief and Rehabilitation Administration, Jungtinė tautų pagalbos ir atstatymo administracija) universitetas (Miunchenas, Vokietija), dėstytojas (docentas),
- 1949–1958 m. – Darbų ir statybos departamentas (Melburnas, Australija), architektas projektuotojas,
- 1952–1953 m. – Melburno lietuvių kultūros fondo pirmininkas (Melburnas, Australija),
- 1961–1966 m. – Paminklų konservavimo institutas, Kauno skyrius, architektas,
- 1961 m. – Miestų statybos projektavimo institutas, vyr. architektas,
- 1966–1968 m. – Techninis skyrius, vyr. specialistas,
- 1970–1984 m. – Paminklų konservavimo institutas (Vilnius), vyr. specialistas, architektas konsultantas.
Architektūriniai projektai ir sprendimai
- 1928 m. – Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (Kybartai),
- 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto akių ir ausų klinika (Kaunas),
- 1930–1931 m. – Valstybės teatras (Kaunas, dab. Kauno muzikinis teatras), – rekonstrukcija,
- 1930 m. – Marijampolės apskrities kalėjimas,
- 1930–1936 m. – Biržų gimnazija,
- 1930–1936 m. – Panevėžio gimnazija,
- 1932–1938 m. – Tyrimų laboratorija (Kaunas, dab. Kauno technologijos universitetas, Chemijos technologijos fakultetas),
- 1932 m. – Kūno kultūros rūmai (Kaunas),
- 1933 m. – Kauno apskrities savivaldybės rūmai (Kaunas),
- 1933 m. – niunciatas (Salomėjos Nėries g., Kaunas),
- 1933 m. – septynių aukštų gyv. namas (Maironio g. 13, Kaunas),
- 1934 m. – Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (Mažeikiai),
- 1934 m. – „Pienocentro“ rūmai (Kaunas, dab. KTU, Ekonomikos fakultetas),
- 1935–1940 m. – ligoninė (Panevėžys),
- 1935–1940 m. – ligoninė (Šiauliai),
- 1935–1940 m. – ligoninė (Švėkšna),
- 1936 m. – Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Šakiai),
- 1936 m. – Kūno kultūros rūmai (Klaipėda),
- 1936 m. – paminklas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui (Soldino miškas, Lenkija),
- 1938 m. – Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Kaunas), dabartinė Kauno apskrities viešoji biblioteka,
- 1955 m. – Australijos ambasados kompleksas (Niū Delis, Indija, su kitais),
- 1956 m. – Australijos sandraugos biuras (Melburnas, Australija) (su kitais),
- 1956 m. – ligoninės kompleksas (Port Morsbis, Naujoji Gvinėja) (su kitais),
- 1956 m. – Mokesčių rūmai (Brisbenas, Australija, su kitais),
- 1957 m. – miesto centro kinų kvartalas (Melburnas, Australija), – užstatymas (su kitais),
- 1958 m. – Nacionalinis parkas (Hobartas, Tasmanija),
- 1959 m. – „Burhart Hurle“ bendrovės guolių įmonė (Melburnas, Australija),
- 1961 m. – senamiesčio kvartalas (Nr. 61, Vilnius), – regeneracijos projektas (su Vytautu Dvariškiu, Vytautu Parčiausku),
- 1973 m. – Taujėnų architektūros ansamblis, – rūmų ir parko rekonstrukcija (neįgyvendinta),
- 1975 m. – Vilniaus Žemutinės pilies senasis arsenalas (dab. Taikomosios dailės muziejus), – rekonstrukcija (su kitais),
- Prieglaudos namai (Marijampolė, dab. muzikos mokykla).
Moksliniai laipsniai ir apdovanojimai
- 1937 m. – Garbės diplomas tarptautinėje parodoje (Paryžius) už Pienocentro“ rūmų architektūrą,
- 1947 m. – UNRRA universitetas (Miunchenas, Vokietija), docentas,
- 1973 m. – LTSR nusipelnęs architektas.
Publikacijos
Paskelbti straipsniai urbanistikos, architektūros ir gamtos apsaugos temomis.
Nuorodos, šaltiniai
- Gimę 1893 m.
- Gimę kovo 10 d.
- Mirę 1993 m.
- Mirę gegužės 21 d.
- Lietuvos inžinieriai architektai
- Australijos lietuviai
- Kaunas: asmenybės
- Klaipėda: asmenybės
- Kybartai: asmenybės
- Linkavičiai: asmenybės
- Marijampolė: asmenybės
- Mažeikiai: asmenybės
- Panevėžys: asmenybės
- Vilnius: asmenybės
- Šakiai: asmenybės
- Šiauliai: asmenybės
- Švėkšna: asmenybės