Vytautas Landsbergis-Žemkalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
Pienocentras building.jpg

Gimė 1893 m. kovo 10 d.
Linkavičiai, Pakruojo valsčius
Mirė 1993 m. gegužės 21 d. (100 m.)
Vilniuje

Tėvas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis
Motina Česlava Lukaševičiūtė
Sutuoktinis(-ė) Ona Jablonskytė
Elena Kurklietienė
Vaikai

Alena Landsbergytė-Karazijienė
Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis
Vytautas Landsbergis


Veikla
inžinierius architektas.
Architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio auditorija VGTU.

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893 m. kovo 10 d. Linkavičiuose, Pakruojo valsčius1993 m. gegužės 21 d. Vilniuje, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[1]) – inžinierius architektas, visuomenininkas, politikas.

Turinys

Kilmė ir šeima

TėvaiGabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Vincento (1852 m. lapkričio 2 d. Birželiuose, Pumpėnų valsčius – 1916 m. lapkričio 28 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – advokatas, visuomenininkas, dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas;
— Česlava Lukaševičiūtė (1860-1907 m.)
Seserys — Stanislava Landsbergytė (1883 m. Bobrynce, Chersono gubernija – 1937 m. Marijampolėje), mokytoja; — Sofija Landsbergytė-Jablonskienė (1886 m. sausio 6 d. – 1974 m. balandžio 4 d.), matematikė, Konstantino Jablonskio žmona; — Gabrielė Landsbergytė-Kukutienė (...); — Jadvyga (Jagutė) Landsbergytė-Gurevičienė (...).

Šeima — žmona Ona Jablonskytė-Landsbergienė (1894 m. liepos 4 d. Dubultuose, Latvija – 1957 m. kovo 22 d. Kaune), gydytoja oftalmologė, Pasaulio Tautų Teisuolė, kalbininko J. Jablonskio dukra.
— žmona Elena Kurklietienė (...)
VaikaiGabrielius Žemkalnis-Landsbergis (g. 1929 m. sausio 31 d. Kaune), žurnalistas, radijo ir spaudos darbuotojas, visuomenininkas, politikas; — Vytautas Landsbergis (g. 1932 m. spalio 18 d. Kaune), pianistas, pedagogas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, publicistas, rašytojas, menotyros mokslų daktaras, visuomenininkas, politikas.

Gyvenimo kelias

1904 m. grįžo iš Rusijos į Lietuvą.

Mokslas ir studijos

  • 1899 m. – Ugonicevos pradinė mokykla,
  • 19001904 m. – N. ir A. Medvednikovų gimnazija (Maskva),
  • Realinė mokykla Vilniuje,
  • 19131918 m. – Rygos gimnazija, Rygos politechnikos institutas, Architektūros fakultetas (Ryga),
  • 1922 m. – Lietuvos universitetas, Technikos fakultetas (Kaunas),
  • 1926 m. baigė Romos universitetą (Italija) (Regia Scuola Superiore di Architettura), Architektūros fakultetas.

Darbas ir užimamos pareigos

  • 19191922 m. – Nepriklausomybės kovų savanoris (artilerijos kapitonas),
  • 1926 m. – Susisiekimo ministerija, jaunesnysis inžinierius,
  • 19271929 m. – Lietuvos universitetas, Architektūros katedra, jaunesnysis asistentas,
  • 19291939 m. – privatūs projektai,
  • 19391943 m. – Vilniaus miesto vyr. inžinierius ir architektas,
  • 19421944 m. – Vilniaus universitetas, dėstytojas,
  • 1944 m. – lietuvių gimnazijos piešimo ir architektūros perspektyvos mokytojas (Eichštatas, Vokietija),
  • 19461949 m. – UNRRA (United Nations Relief and Rehabilitation Administration, Jungtinė tautų pagalbos ir atstatymo administracija) universitetas (Miunchenas, Vokietija), dėstytojas (docentas),
  • 19491958 m. – Darbų ir statybos departamentas (Melburnas, Australija), architektas projektuotojas,
  • 19521953 m. – Melburno lietuvių kultūros fondo pirmininkas (Melburnas, Australija),
  • 19611966 m. – Paminklų konservavimo institutas, Kauno skyrius, architektas,
  • 1961 m. – Miestų statybos projektavimo institutas, vyr. architektas,
  • 19661968 m. – Techninis skyrius, vyr. specialistas,
  • 19701984 m. – Paminklų konservavimo institutas (Vilnius), vyr. specialistas, architektas konsultantas.

Architektūriniai projektai ir sprendimai

Moksliniai laipsniai ir apdovanojimai

  • 1937 m. – Garbės diplomas tarptautinėje parodoje (Paryžius) už Pienocentro“ rūmų architektūrą,
  • 1947 m. – UNRRA universitetas (Miunchenas, Vokietija), docentas,
  • 1973 m. – LTSR nusipelnęs architektas.

Publikacijos

Paskelbti straipsniai urbanistikos, architektūros ir gamtos apsaugos temomis.

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: