Vytautas Levandauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vytautas Levandauskas

Gimė 1943 m. balandžio 5 d.
Kaune

Veikla
Lietuvos respublikos statybos inžinerijos mokslų habilituotas daktaras

Vytautas Levandauskas (g. 1943 m. balandžio 5 d. Kaune) – Lietuvos architektūros istorikas, architektūrologas, menotyrininkas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.

Biografija

1967 m. baigė Kauno Politechnikos institutą (dabartinis Kauno technologijos universitetas). 1969–1973 m. – Statybos ir architektūros instituto aspirantas. 1975 m. apgynė mokslų kandidato disertacija „Mūro medžiagos ir jų panaudojimas Lietuvos XIII–XVII a. vidurio statybose” (specialybė „Mokslo ir technikos istorija”). 1975–1993 m. dirbo Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos sektoriaus vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1981 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslo vardas (specialybė „Mokslo ir technikos istorija”). Nuo 1991 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete: 1991–1997 m. Menų fakulteto docentu, 1997–2000 m. – Menotyros katedros vedėju, 2000–2002 ir 2008–2010 m. – Menų fakulteto dekanu, 2002–2008 m. Menų instituto direktoriumi. 1994 m. suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas (humanitariniai mokslai). 2000 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (menotyra). 2001 m. suteiktas profesoriaus (humanitariniai mokslai) vardas. Vienas ar su bendraautoriais parengė ir išleido 15 knygų, paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių moksliniuose, profesiniuose, enciklopediniuose leidiniuose architektūros istorijos ir kultūros paveldo temomis.

Svarbiausi mokslo darbai: knygos, monografijos

  • Vilniaus miesto gynybinė siena, Su Irena Jučienė. Vilnius: Mintis, 1979, 64 p.
  • Vilniaus Pilies skersgatvis. Vilnius: Mintis, 1980, 78 p.
  • Kauno Rotušės aikštė. Su Regina Levandauskiene, Žibartu Simanavičiumi. Vilnius: Mintis, 1981, 142 p.
  • Vilniaus architektūra. Su kitais. Vilnius.: Mokslas, 1985, 384 p.
  • Lietuvos architektūros istorija. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Su kitais. Vilnius: Mokslas, 1987, 382 p.
  • Šiaulių renesanso paminklas. Vilnius: Mintis, 1988, 64 p.
  • Kauno architektūra. Su kitais. Vilnius: Mokslas, 1991, 368 p.
  • Architektas Karolis Podčašinskis: monografija. – Vilnius.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1994, 160 p.
  • Lietuvos architektūros istorija. T. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Su kitais. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 592 p.
  • Lietuvos vėlyvojo klasicizmo architektūra: mokslo bei meno genezė, raida ir bruožai: Habilitacinis darbas / VDU. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2000, 82 p.
  • L’architecture du classicisme tardif en Lituanie: la genèse de la science et de l’art, le développement et les particularités: résumé du travail d’habilitation / L’université Vytautas Magnus. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2000, 28 p. – Habilitacinio darbo santrauka prancūzų kalba.
  • Lietuvos architektūros istorija. T. 3: Nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m. Su kitais. Vilnius: Savastis, 2000, 512 p.
  • Napoleonas Orda: Senosios Lietuvos architektūros peizažai: monografija. Su Renata Vaičekonyte-Kepežinskiene. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, 352 p.
  • Šiaulių katedra: istorija, architektūra, dokumentiniai ir ikonografiniai šaltiniai. Su kitais. Šiauliai : Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2009, 246 p.
  • Lietuvos mūro istorija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012, 456 p.

Kita veikla

  • 1970–1985 m. plėtojo sportinį turizmą. Daugkartinis Lietuvos komandinių turizmo pirmenybių čempionas bei prizininkas. Kauno turistų klubo tarybos pirmininko pavaduotojas, pėsčiųjų sekcijos pirmininkas.
  • 2005 m. Įkūrė mokslo periodinį leidinį „Meno istorija ir kritika“. 2005–2014 m. šio žurnalo vyriausiasis redaktorius (redakcinės kolegijos pirmininkas).

Įvertinimas

  • 2015 m. Lietuvos mokslo premija
  • 2001 m. humanitarinių mokslų profesorius
  • 1979 m. SSRS sporto meistras (turizmas)

Disertacija

Vytautas Levandauskas
Titulas habilituotas daktaras
Disertacijos laipsnis daktaras
Disertacijos metai 1975 m. sausio 24 d.
Mokslų kryptis Statybos inžinerija
Įstaiga Kauno politechnikos institutas
Disertacija Mūro medžiagos ir jų panaudojimas Lietuvos XIII-XVII a. vidurio statybose
Vadovas
Gynimo taryba
Disertacijos oponentai
Vytautas Levandauskas
Titulas habilituotas daktaras
Disertacijos laipsnis habilituotas daktaras
Disertacijos metai 2000 m. birželio 20 d.
Mokslų kryptis Menotyra
Įstaiga Vytauto Didžiojo universitetas
Disertacija Lietuvos vėlyvojo klasicizmo architektūra: mokslo bei meno genezė, raida ir bruožai
Vadovas
Gynimo taryba
Disertacijos oponentai

1975 m. sausio 24 d. apgynė Lietuvos respublikos statybos inžinerijos mokslų daktaro disertaciją „Mūro medžiagos ir jų panaudojimas Lietuvos XIII-XVII a. vidurio statybose“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Kauno politechnikos institutas.

2000 m. birželio 20 d. apgynė Lietuvos respublikos menotyros mokslų habilituoto daktaro disertaciją „Lietuvos vėlyvojo klasicizmo architektūra: mokslo bei meno genezė, raida ir bruožai“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Vytauto Didžiojo universitetas.

Šaltiniai

  • Vytautas Levandauskas. Biobibliografinė rodyklė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2003, 82 p.
  • Nijolė Taluntytė. Levandauskas Vytautas. In.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XIII. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 49.
  • Lietuvos mokslininkai.
  • Lietuvos disertacijų gynimo duomenų bazė.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 111% (+8121-833=7288 wiki spaudos ženklai).