Vytautas Montvila (1902)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vytautas Montvila (1902)

Gimė 1902 m. vasario 4 d.
Čikaga
Mirė 1941 m. liepos 19 d. (39 m.)
Kaunas

Veikla
Lietuvos poetas, vertėjas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Vytautas Montvila (1902 m. vasario 4 d. Čikaga1941 m. liepos 19 d. nacių sušaudytas Kauno VII forte) – Lietuvos poetas, vertėjas.

Turinys

Biografija

1906 m. su motina apsigyveno Marijampolėje, kai ji su šeima grįžo iš JAV. Senelis, norėdamas padėti be vyro gyvenančiai Montvilienei, nupirko kaime klėtį ir gyvenamąjį namą, kuriuos pastatė dabartinėje vietoje, tuometiniame Marijampolės priemiestyje Degučiuose.

19221924 m. mokėsi Marijampolės, 19251926 m. – Kėdainių mokytojų seminarijoje. Trumpai studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete.

Bandė telkti kairiuosius literatus, 1929 m. parengė almanachą „Raketa“. Už revoliucinę veiklą 19291931 m. kalintas, 19351936 m. gyveno tremtyje Marijampolėje. Bendradarbiavo vienkartiniame leidinyje „Mūsų skardas“, žurnaluose „Aušrinė“, „Mūsų jaunimas“, „Kultūra“, almanachuose „Darbas“, „Prošvaistė“. Vertėsi atsitiktiniais darbais. 19401941 m. atsidėjo literatūrai, skaitė eilėraščius mitinguose. Prasidėjus TSRS–Vokietijos karui nesislapstė, įskųstas gestapui.

Kūryba

Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m. Socialinius ir revoliucinius motyvus poezijoje derino su ekspresyviu avangardistinės poezijos stiliumi. Eilėraščių rinkinyje „Naktys be nakvynės“ – kovinga lyrika, skelbianti socializmo idealus, siekianti meną paversti pasaulio pertvarkymo priemone. Būdingos publicistinės ir oratorinės tendencijos, patosas, tiesus ir principingas žodis. 1940 m. eilėraščiuose sveikino tarybinės okupacinės valdžios vykdomas pertvarkas, šlovino komunistus, smerkė praeitį, skelbė pasaulinę revoliuciją. Veikiamas V. Majakovskio kūrė aktualią oratorinę poeziją. Tapo vienu tarybinės lietuvių poezijos pradininkų. Parašė apsakymų, romanų fragmentų.

Išvertė M. Gorkio romaną „Motina“ (2 t. 19341935 m.), apysaką „Buvusieji žmonės“ (1937 m.), E. Zola romaną „Žlugimas“ (pavadinimu „Sąmyšis“ 1936 m.), K. Hamsuno, V. Majakovskio, P. Lebreno kūrinių. Jo kūriniai versti į rusų kalbą. Tarybinio laikotarpio memuaristikoje, kritikoje, poezijoje tragiška jo baigtis gretinta su frankistų sušaudyto ispanų poeto F. Garcijos Lorkos likimu.[1]

Bibliografija

  • Naktys be nakvynės, 1933 m.
  • Į plačią žemę, 1940 m.
  • Raštai, 2 t. Vilnius, 1982 m.

Literatūra

  • Atsiminimai apie Vytautą Montvilą, Vilnius, 1966 m.
  • Justinas Kačiulis. Vytautas Montvila, Vilnius, 1977 m.
  • Vytautas Montvila literatūros moksle ir kritikoje, Vilnius, 1982 m.
  • Laimonas Inis. Paukštis be pastogės: Vytauto Montvilos gyvenimas, Vilnius, 1989 m.

Šaltiniai

  1. Dalia Striogaitė. Vytautas Montvila (1902). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 462 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: