Vytauto Didžiojo paminklai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Vytauto Didžiojo paminklai stovi daugelyje Lietuvos vietovių. Dauguma paminklų buvo pastatyti apie 1930 m., minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines.

Nuotrauka Vieta Atidengta Autorius Kita informacija
Ąžuolų Būda 1931 m. spalio 11 d. Stovėjo Varnabūdės miške. Bokšto pavidalo, sumūrytas iš akmenų. Pastatytas Kazlų Rūdos miškų urėdijos tarnautojų ir urėdo lėšomis. Laukymė apsodinta ąžuolais ir uosiais. Sovietmečiu nugriautas.
Ažušilė 1930 m. Paminklinis kryžius Vytauto Didžiojo garbei, pastatė šv.Kazimiero draugijos kaimo skyrius.
Bardiškiai 1930 m. A. Nesavas
Betygala7.JPG Betygala 1930 m. skulpt. Petras Aleksandravičius Pastatytas vietos šaulių rūpesčiu centrinėje aikštėje, restauruotas 1980 m.
Vytautas Birstone.jpg Birštonas 1998 m. skulpt. Gediminas Jokūbonis Paminklas iš šviesiai rausvo granito. Skulptorius „grąžino“ Vytautą su žirgu į savo medžioklės vietas. Granitas buvo atvežtas iš Vytauto laikų Lietuvos žemių – Ukrainos.
Brestas 2009 m. liepos 25 d. skulpt. Aleksiejus Pauliučiukas Miesto centre, Gogolio ir Sovietskaja gatvių sankryžoje, esančiame 15 m aukščio paminkle pavaizduoti: Vytautas Didysis ir jo vietininkas Breste Vladimiras Vosylkaitis, o taip pat Mikalojus Radvila Juodasis. [1]
Vytauto Didziojo skulptura Burbiskyje.jpg Burbiškis 1912 m. skulpt. Kazimieras Ulianskis Seniausias išlikęs Vytauto paminklas Lietuvoje. Pastatytas dvaro parke, išsaugotas sovietmečiu.
Diržiai 1930 m. Paminklą pastatė jaunimo organizacijos. Išsaugotas sovietmečiu.
Gardinas 1998 m. Lietuvių bendruomenės Gardine pastangomis, stovi prie kelio į Senąją pilį. [2]
Garždelės Vytauto paminklas 2010.JPG Gargždelė XX a. Vytautas Petrauskas
Girios (Baltarusija, Astravo rajonas) Pastatytas prieš Antrąjį pasaulinį karą, išsaugotas tarybiniais laikais. [3]
Juodeikiai 1930 m. Juozas Šauleckas iš Miknaičių Pastatytas prie Žagarės-Kužių ir Jankūnų-Martyniškio kelių sankryžos, betoninis. 1990 m. atkurtas senasis tekstas ir bareljefai.
Jurbarkas vutautas 2010.jpg Jurbarkas 1930 m. skulpt. Vincas Grybas Vytauto parke, netoli Jurbarko 3 vidurinės mokyklos. 1989 m. paminklas restauruotas, pritvirtinta nauja plokštė su įrašu.
Kalevų kaimas 1930 m. Betoninis paminklas-kryžius, pastatytas kaimo jaunimo
Kaunas 1932 m. rugsėjo 7 d. skulpt. Vincas Grybas Bronzinė statula, iškilusi virš keturių nugalėtų karių: ruso, lenko, totoriaus ir vokiečių kryžiuočio, laikančio sulūžusį kardą. Pristigus lėšų, karininkai parėmė paminklo statybą, ir jis 1932 m. atsirado Panemunėje, arčiau kareivinių. 1952 m. paminklas nugriautas ir sunaikintas.
Vytautas 2006 07 09.jpg Kaunas 1990 m. liepos 15 d. skulpt. Juozas Zikaras, archit. Jurgis Bučas Panemunėje buvęs paminklas atstatytas prie Kauno miesto savivaldybės pastato (Laisvės alėja, Kauno naujamiestis).
Kaunas Paminklas Vytauto bažnyčioje
Kaunas 1934 m. skulpt. Vincas Grybas Paminklas Karo muziejaus Vytauto kapeloje. [4]
Paminklas Vytautui Kernavėje.JPG Kernavė 2003 m. spalio 3 d. Pašventinta spalio 26 d. Paminklas turėjo stovėti greta pirmosios Kernavės bažnyčios pamatų, tačiau projekto nepatvirtino Kernavės rezervatas, todėl galiausiai paminklas apsistojo klebonijos kieme.
Keturiasdešimt Totorių kaimas Paminklinis akmuo Lietuvos totorių globėjui Vytautui Didžiajam prie mečetės. Užrašas arabų ir lietuvių kalbomis.
Grunwald (Žalgiris) monument in Krakow (detail Vytautas).jpg Krokuva 1910 m. skulpt. Antanas Vivulskis Viena iš paminklo Žalgirio mūšiui atminti skulptūrų.
Vytautas K.Naumiestyje.jpg Kudirkos Naumiestis 1931 m. Pastatytas prie Lietuvos muitinės, vietoje vokiečių per I Pasaulinį karą pastatyto pergalės paminklo. Apie 1948 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas.
PaminklasVytautuiKvėdarnoje.JPG Kvėdarna 1930 m.
Lauksodis 1930 m. A. Nesavas Išsaugotas sovietmečiu.
Laukuva 1930 m. Pastatytas miestelio centre, priešais bažnyčią. Trikampio plano, akmeninis, su geležiniu kryžiumi viršuje. Šalia paminklo stovėjo stiebas vėliavai. Apie 1946 m. nugriautas.
Lygumupaminklas.jpg Lygumai 1930 m. Gerardas Bagdonavičius Pastatytas miestelio aikštėje, 1989 m. restauruotas.
Luokė 1930 m. meistras Kostas Vaigauskas 6 m aukščio kvadrato plano betoninis stulpas, tinkuotas. Lėšų statybai suaukojo vietos gyventojai. 1957 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas.
Margionys Apie 1930 m. Kaimo gyventojai pastatė Vytauto garbei medinį kryžių, kurį saugojo nuo sunaikinimo. [5]
Vytautas of Marijampolė.jpg Marijampolė 2010 m. gegužės 22 d. skulpt. Julius Narušis Paminklas turėjo būti pastatytas tarpukariu, tačiau nesuspėta – sutrukdė karas. Iš Novodanilovsko granito 9 m aukščio paminklas stovi Vytauto parke.
Medingenai vytauto paminklas.jpg Medingėnai 1931 m. Stovi prie medinės šv. Trejybės bažnyčios, betoninis. Statė vietos šauliai. 1962 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas.
Meškučiai 1930 m.
Naravai 1935 m. birželio 4 d. Broliai Jonas ir Kazys Kalpokai Už santūriomis tautinėmis spalvomis dažyto dvigubo Vytauto kryžiaus pastatymą kaimiečiai kalėjo: Jonas-Gardine , o Kazys-Gardine ir Vilniuje. Apie 1939-40 m. kryžius savaime nunyko. [6]
1000 Vitovt.jpg Naugardas 1862 m. skulpt. Michailas Mikešinas Viena iš figūrų Rusijos tūkstantmečio paminkle.
Pabiržė 1930 m. Pastatytas prie bažnyčios, betoninis. Manoma, kad jį sukūrė skulpt. Juozas Zikaras. 1944 m. vasarą bombarduojant miestelį biustas nukrito nuo postamento. 1990 m. paminklas atstatytas. Biusto kopiją padarė skulpt. Vladas Žuklys.
Pajevonys 1935 m. skulpt. Antanas Aleksandravičius Paminklo aukštis siekia 4 m, betoninis. Restauruotas 1994 m. ir 2003 m.
Pelesa 2010 m. rugsėjo 23 d. tautodail. Algimantas Sakalauskas Paminklas 4,7 m aukščio, ąžuolinis, pastatytas šalia Pelesos šv. Lino bažnyčios ir Pelesos privačios bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos lietuvių mokomąja kalba. Paminklo statybos iniciatoriai – Pelesos lietuvių visuomeninis susivienijimas „Gimtinė“.
Perloja-Vytautas-01.jpg Perloja 1931 m. liepos 19 d. Projektą sukūrė dail. Petras Tarabilda, dirbo archit. Stasys Neliubšis 8,3 m aukščio, su užrašu: „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“. Paminklą kaip laisvės simbolį po II pasaulinio karo sovietai ne kartą mėgino nugriauti, tačiau paminklas išliko, kadangi perlojiškiai tam trukdė, be to, jį statant, buvo panaudoti geležinkelio bėgiai ir daug armatūros.
Pikeliai1.JPG Pikeliai
2010 09 05 3Kaltinėnupiliakalnis53.JPG Pilės 1990 m. Medinis, stovi Kepaluškalnio papėdėje
Radviliškis 1930 m. Obeliskas pastatytas Lietuvos kariuomenės inžinerijos bataliono kareivinių kieme, betoninis. 6-ajame dešimtmetyje nugriautas. 1989 m. restauruotas ir atstatytas.
Totoriai-vytautui.jpg Raižiai 2010 m. birželio 26 d. skulpt. Jonas Jagėla Daugiau nei 5 m aukščio ir per 10 tonų sveriantis tamsiai pilkos spalvos granito paminklas pastatytas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos iniciatyva. Viršuje granite iškalti Gedimino stulpai ir totorių simbolis Tarak-Tamga, vidurinėje dalyje – Vytauto Didžiojo valdymo, totorių atsikėlimo į LDK ir Žalgirio mūšio metai. Apatinę paminklo dalį juosia užrašas: Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas.
Reškutėnai 1930 m. Pastatytas J. Vinciūno rūpesčiu prie Žaugėdos upelio. Pirmasis toks paminklas lenkų okupuotame Vilniaus krašte. Už tai lenkų valdžia J. Vinciūną ir jo draugijos narius nubaudė.
Rizgūnai (Ceikinių seniūnija) 1930 m. Paminklas yra 5 m aukščio, sukurtas iš betono, natūralaus akmens, papuoštas metaliniu kryžiumi.
Seda. Paminklas Vytautui D., 2006-09-02.jpg Seda 1931 m. lapkričio 22 d. akmenkalys Povilas Bielskis 1984 m. restauruotas
Šakarniai 1930 m. Kryždirbys Stanislovas Gegeckas Meniškai drožinėtas kryžius su Vytauto Didžiojo skulptūra, pastatė kaimo jaunimas. Pokaryje sunyko, jo elementai eksponuojami Pasvalio muziejuje.
Vytautas monument in Old Trakai.jpg Senieji Trakai Kunigaikštienė Birutė su sūnumi Vytautu
Trakai vytautas stella.jpg Trakai 1994 m. Ipolitas Užkurnys 4,5 m aukščio ąžuolinė skulptūra.
Tūbinės I 2015 m.
Vadaktai 1930 m.
Veliuona vytautas.jpg Veliuona 1930 m. Apolinaras Šimkūnas Stovi priešais Veliuonos bažnyčią
Vidugiriai 1930 m. Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv.Kazimiero draugijos rūpesčiu
Vytauto Did=iojo paminklas Vieksniuose.JPG Viekšniai 1930 m. liepos 13 d. Kostas Remeika iš Veiviržėnų 4 m aukščio, betoninis. Vienoje pusėje yra Vytautas, Trakų pilis, Vytis, kitoje pusėje – šv. Aloyzas, Trijų kryžių kalnas ir žemaičių simbolis – meška. 19831984 ir 1999 m. restauruotas.
Vytautas the Great statue 03937.JPG Vilnius Kunigaikštienė Birutė su sūnumi Vytautu. Vilnius, Birutės g. 2 (vaikų darželio Birutė teritorijoje)
Vilnius Medinis paminklas prie Santariškių ligoninės. Vilnius, Santariškių g. 2
Vilnius Biustas šv. Mikalojaus bažnyčioje
Vilnius 2009 m. (projektas) skulpt. Gediminas Karalius Susikūrusi iniciatyvinė grupė siekia Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms pagal skulpt. G. Karaliaus projektą Pilių teritorijoje pastatyti paminklą Vytautui. [1]
Vilnius Medinė skulptūra prie Krašto apsaugos pastato Viršuliškių g. 36
Vištytis 1927 m. rugpjūčio 27 d. Paminklui panaudotas I Pasaulinio karo metais pastatytas obeliskas. Atidengimo iškilmėse dalyvavo Antanas Smetona. 1989 m. paminklas atkurtas.
Vyzuonos vytauto paminklas.jpg Vyžuonos 1931 m. 6 m aukščio paminklas pastatytas ant Kartuvių kalno. Statė paaugliai: Stasys Gučius, Kostas Saladžius ir Pranas Zabulionis. 1989 m. restauruotas.
Žagariai 1935 m. Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv.Kazimiero draugijos rūpesčiu
Židikai 1928 m.
Žvikeliai 1930 m. Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv.Kazimiero draugijos rūpesčiu

Literatūra

  • Vytautas Didysis ir mes (sud. J. Bučas, R. Mačikėnienė). - Kaunas: Lietuvos kultūros fondo klubas „Aukuras“, 1991.
  • Nukentėję paminklai (sud. Marija Skirmantienė, Jonas Varnauskas). - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. - 246 p.: iliustr. - ISBN 5-420-01237-5


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 96% (+14063-96=13967 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 5% (+672-59=613 wiki spaudos ženklai).
  • Vladas Palubinskas – redaktorius – 0% (+41-0=41 wiki spaudos ženklai).