Vytenis Gubavičius (1920)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Vytenis Antanas Gubavičius)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vytenis Antanas Gubavičius
Vytenis Antanas Gubavicius I Page 1 Image 0001.jpg
Vytenis Antanas Gubavičius 1985 m.

Gimė 1920 m. lapkričio 17 d.
Panevėžys
Mirė 1986 m. birželio 4 d. (65 m.)
Kaune

Sutuoktinis(-ė)
  • Ona Gubavičienė
  • 1922 m. liepos 10 d. Smilgiai, Pasvalio raj.
Vaikai

  • Elona Gubavičiutė
  • 1955 m. gegužės 5 d., Kaunas

Veikla
mokslinė, visuomeninė
Sritis chemija, vadyba, ekonomika
Pareigos
  • 1944-1945 Panevėžio muilo fabrikas “Lietuvos muilas”, inžinierius




  • 1957-1961 Valstybinis Mokslo ir Technikos Komitetas prie Respublikos Ministrų tarybos

  • 1961-1968 KPI Lengvosios pramonės fakultetas Pramonės ekonomikos katedra, vyresnysis dėstytojas

  • 1968-1971 KPI Inžinierinės ekonomikos fakultetas, Pramonės įmonių ekonomikos ir organizavimo katedra, vedėjas

  • 1971-1980 KPI Inžinierinės ekonomikos fakultetas, Gamybos valdymo katedra, vedėjas

  • 1980-1986 KPI Inžinierinės ekonomikos fakultetas, Gamybos valdymo katedra, docentas

1972-1985 Vadovavo Respublikos lengvosios ir tekstilės pramonės vadovaujančių darbuotojų (įmonių direktorių ir jų pavaduotojų) kvalifikacijos kėlimo kursams.


Išsilavinimas


1946 Kauno Valstybinio Universitete suteikta chemijos technologijos inžinieriaus kvalifikaciją

Kvalifikacija
  • 1966 Ekonomikos mokslų daktaras

Žinomas už pedagoginę veiklą; pramonės įmonių valdymo organizavimą
Nuopelnai Vienas iš vadybos mokslo pradininkų Lietuvoje; Vytauto Andriaus Graičiūno vadybos mokslo įdėjų propoguotojas

Turinys

Vytenis Antanas Gubavičius (1920 m. lapkričio 17 d., Panevėžyje – 1986 m. birželio 4 d., Kaune, palaidotas Panevėžio miesto kapinėse) – chemijos technologijos diplomuotas inžinierius, vadybos mokslo pradininkas Lietuvoje, ekonomikos mokslų daktaras, docentas.

Vytenis Gubavičius su tėvais Jonu ir Ona Viktorija, 1928 m. Panevėžys

Kilmė ir šeima

Tėvas – Jonas Gubavičius (1886 m. sausio 6 d. Pasvalyje – 1964 m. spalio 5 d. Panevėžyje, kur ir palaidotas), Lietuvos armijos karininkas, savanoris. Gerai mokėjo kalbėti lenkiškai, rusiškai ir vokiškai. Gimė turtingo ūkininko šeimoje. Po to kai tėvai (ūkininkai Antanas Gubavičius ir Ieva Gubavičienė-Petrulionytė) padalijo savo žemę aštuoniems vaikams, Jonas išėjo tarnauti į Rusijos caro armiją jaunesniuoju puskarininkiu - tarnavo Užkaukazėje. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, savanoriu įstojo į Lietuvos armiją, kurioje baigė tarnystę kapitono laipsniu. Po to dirbo Panevežio priešgaisrinėje apsaugoje, Lietuvos pašte, Panevežio apskrities skyriuje.
Motina - Ona Viktorija Gubavičienė (Ubavičaitė, 1896 m. spalio 28 d. Vilniuje - 1972 m. spalio 30 d. Panevėžyje, kur ir palaidota), medicinos seserimi dirbo Vilniuje, Rostove prie Dono (Rusija), Panevėžyje. Iki ištekėdama 1919 m. kalbėjo ir rašė tik lenkiškai ir rusiškai, o ištekėjusi už Lietuvos armijos karininko per trumpą laiką puikiai išmoko kalbėti lietuviškai be akcento. Rašė ir deklamuodavo eiles lenkų ir lietuvių kalbomis. Jos tėvams, pasiturintiems vilniečiams Juozui Ubavičiui ir Kamelijai Ubavičienei-Narkevičiūtei nusipirkus keliolika dešimčių valakų sodo žemės sklypo Panevėžyje, kartu su tėvais persikėlė ten gyventi. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę 1919 m. grįžusi iš Rusijos, sukūrė šeimą ir Panevėžyje pragyveno iki mirties.

Vytenis Antanas Gubavičius buvo vienintelis sūnus šeimoje.

Žmona — 1948 m. sausio 21 d. įregistruota civylinė ir bažnytinė santuoka su Ona Gubavičiene (Jaškauskaite), kuri gimusi 1922 m. liepos 10 d. Smilgiuose, Pasvalio rajone, mirusi 1996 m. gegužės 20 d. Kaune, palaidota Panevėžio kapinėse). Tėvai - Jonas Jaškauskas (1893-1972), Emilija Jaškauskienė-Kurliandskytė (1896-1980).

VaikaiVytenis Gubavičius (1951) gimė 1951 m. rugsėjo 8 d. Kaune, matematikas (1974 m. baigęs KPI Automatikos fakultetą), ekonomistas (1978 m. baigęs KPI Inžinierinės ekonomikos fakultetą), vadybininkas, ekonomistas, verslininkas. — Elona Gubavičiutė gimė 1955 m. gegužės 5 d. Kaune. Inžniere-santechnikė, (1978 m. baigusi KPI Statybos-santechnikos fakultetą), plačiausiai dirbo katechetijos ir žurnalistikos srityse.

Vytenis Gubavičius Panevėžio berniukų gimnazijos mokinys, II klasė, 1935 m., Panevėžys

Vaikystė

Vytenio Antano vaikystė prabėgo Panėvežio mieste, mokytis pradėjo 1928 m., o "1933-10-30 būdamas Romos katalikų tikėjimo, įstojo į Panevėžio Valstybinės Berniukų Gimnazijos trečiąją klasę, ir, pabaigus mokslus Gimnazijoje, 1939-06-15 išduotu atestatu įgyjo teisę stoti į aukštasias mokyklas" {pastaba: citata iš 1939-06-15 Gimnazijos atestato}. Mokydamasis gimnazijoje buvo aktyvus skautų organizacijoje. Nuo vaikystės turėjo potraukį techniniams mokslams, teatrui, poezijai.

1939 metais išvyko studijuoti į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą.

Vytenis Gubavičius Vytauto Didžiojo Universiteto Technologijos fakulteto studentas, 1940 m., Kaunas

Savo kelio beieškant

Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo chemijos mokslus ir buvo aktyvus studentų organizacijos “Plienas” narys, dirbęs organizacijos vadovybėje. "Išėjęs visus Vytauto Didžiojo Universiteto Technologijos fakulteto chemijos technologijos skyriaus mokslus, gerai išlaikęs visus egzaminus, labai gerai atlikęs ir apgynęs diplominį projektą “Alaus darykla Vilniuje” ir diplominį laboratorijos darbą “Šviesus mažalchogolinis alus su karamel salykla”, 1944-02-18, esant rektoriui ekstraordinariniam profesoriui Julijonui Gravrogkui ir docentui Adolfui Damušiui esant Technologijos fakulteto dekanui, įgyjo diplomuoto chemijos technologijos inžinieriaus vardą" {pastaba: citata iš VDU 1944-02-18 diplomo}.

Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, Vyteniui Antanui Gubavičiui iš naujo išklausius kursus ir išlaikius Valstybinius egzaminus Kauno valstybiniame universitete, 1946-06-28 Kauno Valstybinio universiteto Valstybinės egzaminų komisijos nutarimu suteiktas cheminės technologijos inžinieriaus kvalifikacija.

Darbo patirtis

Vytenis Gubavičius (pirmoje eilėje, centre) su Kauno Medicinos Instituto Farmacijos fakulteto studentais, 1951 m., Kaunas

1944-1945 m. Panevėžio muilo fabrike “Lietuvos muilas” inžinierius.

1945-1951 m. Kauno Valstybiniame universitete Technikos fakulteto dėstytojas.

1951-1952 m. Kauno Medicinos instituto Farmacijos fakulteto dėstytojas.

1947 metais pažintis su Vytautu Andriumi Graičiūnu pakeitė jauno chemijos inžinieriaus darbų ir profesijos kryptį. Tapus V. A. Graičiūno mokiniu ir pasekėju, Vytenis Antanas Gubavičius pradėjo dirbti vadybos, organizavimo, ekonomikos mokslų srityse.

1952-1957 m. dirbo Kauno politechnikos instituto (dabartiniame KTU) Mechanikos fakulteto vyresniuoju dėstytoju. Dirbdamas KPI tęsė pradėtus darbus su V. A. Graičiūnu Kauno pramonės įmonėse, paruošdamas vidinio planavimo metodiką tekstilės pramonės įmonėms, bei Kauno miesto išplanavimo ir užstatymo rekonstrukcijos projekto ekonominę ir organizacinę dalis.

1957-1961 m. dirbo Valstybiniame Mokslo ir Technikos Komitete prie Respublikos Ministrų tarybos. Dirbdamas komitete kaip organizavimo ir ekonomikos specialistas dirbo ruošiant “Respublikos pramonės įmonių išdėstymo 1959-1965 metams” projektą, kurio dėka respublikos pramonė nebuvo sukoncentruota vienoje vietoje, o, vystant mažesnius Lietuvos miestus (kaip Jurbarką, Akmenę, Mažeikius ir panašiai), leido išvengti didelio specialistų iš Rusijos atvykimo į Lietuvą. Mokslo ir Technikos Komitete paruošė projektus “Techninių augalų kultivavimas Lietuvoje”, medicinos aparatūros gamybos organizavimo, chemijos-farmacijos pramonės ugdymo respublikoje, Lietuvos linų ūkio vystimosi planavimas.

1961 m. panaikinus Mokslo ir Technikos Komitetą perėjo dirbti į KPI vyresniojo dėstytojo pareigose Lengvosios pramonės fakulteto Pramonės ekonomikos katedroje. Skaitė studentams valdymo, įmonių darbo organizavimo, pramonės ekonomikos kursus.

1965 m. apgynė disertacija linų pramonės organizavimo, vystymo ir jos perspektyvos Lietuvoje tema "Linų ūkio vystymas Lietuvoje" ir 1966-01-25 Vyteniui Antanui Gubavičiui buvo suteiktas mokslinis ekonomikos mokslų daktaro (kandidato) laipsnis, o 1968-10-16 patvirtintas docento vardas.

Vytenis Gubavičius(9-tas iš kairės) sveikina Inžinierinės Ekonomikos fakulteto absolventus, 1972 m., Kaunas

1968-1971 m. buvo Inžinierinės ekonomikos fakulteto Pramonės įmonių ekonomikos ir organizavimo katedros vedėjas.

1971 m. buvo paskirtas Gamybos valdymo katedros vedėju. Šias pareigas ėjo iki 1980 m. Nuo 1980 m. iki mirties 1986 m. dirbo Gamybos valdymo katedroje, kuri vėliau buvo pervadinta į Darbo organizavimo katedrą.

1972-1985 m. vadovavo Respublikos lengvosios ir tekstilės pramonės vadovaujančių darbuotojų (įmonių direktorių ir jų pavaduotojų) kvalifikacijos kėlimo kursams. Kartu su Lietuvos lengvosios pramonės ministerijos vadovybe suorganizavo pastoviai veikiančius respublikos lengvosios pramonės specialistų tobulinimosi kursus, kuriose iki pat mirties buvo vienas iš pastovių kursų lektorių ir kursų organizatorių.

Vienas iš valdymo mokslo pradininkų

Vytenis Gubavičius pristato kolegą Bronių Pečiūrą, 1974 m., Kaunas

1948 m. kartu su grupe bendraminčių (inž. Albinas Deinys, inž. Romualdas Dačinskas ir kiti) pradėjo darbus vadybos, organizavimo srityse vadovaujant Vytautui Andriui Graičiūnui ir jam skatinant domėtis, vystyti vadybos mokslą bei jį diegti praktiškai Lietuvoje.

Ši grupelė žmonių ne tik praktiškai taikė dar mažai žinomo vadybos mokslo pasiekimus Lietuvoje (trikotažo fabrikuose “Silva”, “Koton”) valdant pramonės įmones, bet ir mokėsi iš V. A. Graičiūno informacijos sistematizavimo, kaupimo, saugojimo bei sisteminio mąstymo. V. A. Gubavičius dažnai cituodamas V. A. Graičiūną minėdavo jo pasakymą “kuo sunkiau padėsi, tuo greičiau rasi” ir pats kruopščiai sistematizavo vadybos, organizavimo mokslo pasiekimus Lietuvoje ir užsienyje, bei tai taikė paskaitose, bet praktiškai juos diegdamas Lietuvos pramonės įmonėse.

Dirbdamas pedagoginį darbą rėmėsi ir propogavo V. A. Graičiūno mokslinį palikimą. Už tai ne kartą buvo KPI Inžinierinės ekonomikos fakulteto bendradarbių skundžiamas tuometinėm valstybinės jėgos struktūroms (KGB) už “buržuazinės propogandos skliedimą jaunimo tarpe”. Todėl ne kartą tekdavo būti sulaikytam ir apklaustam kaip nepatikimam ir nelojaliam tuometinei santvarkai. Ir tik neradus jokių konkrečių kaltinimų ir paremiant tuometiniam KPI rektoriui Marijonui Martynaičiui (per respublikos švietimo ir lengvosios pramonės ministerijas) išvengdavo represijų.

Tačiau visą tai kainavo daug sveikatos ir mirė sulaukęs tik 66 metų, prieš, tai nuo 57 metų amžiaus, sunkiai sirgęs širdies ir kraujagyslių ligomis.

Vytenis Gubavičius (1-moje eilėje, pirmas iš kairės) su Inžinierinės Ekonomikos fakulteto Gamybos organizavimo katedros darbuotojais, 1984 m., Kaunas.

Studentams ir pramonės-gamybos specialistams skaitė valdymo, darbo organizavimo, mokslinius pagrindus, pažymėdamas, kad lietuvių tauta turėjo pasaulinio masto vadybos specialistą inžinierių Vytautą Andriu Graičiūną, kurio mokslinį palikimą doc. V.A. Gubavičius pritaikė pramonės įmonėse (valdymo struktūros, valdymo procesai, sisteminė analizė, darbo organizavimas), respublikos vystymo projektuose (dirbdamas Mokslo ir technikos komitete prie Respublikos Ministrų tarybos, Lietuvos lengvosios pramonės vystymo projektuose (Tekstilės pramonės įmonių vidinė planavimo metodika, Lietuvos pramonės įmonių specializavimo programa), moksliniuose darbuose bei pedagoginėje (su studentais ir Lietuvos lengvosios pramonės darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose), ir organizacinėje veikloje (kartu su bendraminčiais kuriant KPI Inžinierinės ekonomikos fakultetą ir organizuojant fakulteto darbą).

Doc. V. A. Gubavičius mokėjo aštuonias užsienio kalbas, todėl savo darbuose rėmėsi užsienio mokslininkų paskelbtais pasiekimais vadybos ir organizavimo srityse, tuo būdu išplėsdamas ir vystydamas V.A. Graičiūno mokslinį palikimą savo praktika ir mokslo bei praktikos pasiekimais užsienyje.

Jis paskelbė apie 50 mokslinių darbų pramonės valdymo, organizavimo, planavimo, pramonės vystymo klausimais.

Dirbdamas pedagoginį darbą ruošė doktorantus, jo vadovaujami mokslinius darbus ruošė inžinieriai Romualdas Valiukevičius, Dalia Kriščiūnienė, Aleksandras Preikštas, Giedrė Kasakaitytė.

Literatūros ir meno įtaka

Doc. Vytenis Antanas Gubavičius buvo didelės erudicijos, mokslininkas ir pedagogas, kurio išsilavinimas ir mokėjimas pateikti žinias buvo kaip pavyzdys. Paskaitų, bendravimo su studentais, klausytojais metu mėgo pacituoti užsienių autorių teiginius, mintis originalo kalba, po to išversdamas pasakytą į lietuvių kalbą.

Jis siekė išvystyti savo klausytojų ir studentų kūrybingumą, paskatindamas juos domėtis literatūrą, daile, teatru. Paskaitų ir pokalbių metu nukrypdamas į šias srytis, bei rengdamas “dalykinius žaidimus”, vaidybines situacijas, kurias vaidindavo jo klausytojai ir jas nagrinėdavo. Kartu su Lietuvos lengvosios parmonės ministerijos ir Lietuvos televizijos darbuojojais organizavo organizacinių situacijų konkursus televizijoje.

Įvertinimas

Vytenis Gubavičius kalba minint jo 60-ties metų jubiliejų, 1980 m., Kaunas

Atsiliepimai apie asmenybę ir veiklą.

“Tvirtai galiu pasakyti, kad docentas Vytenis Antanas Gubavičius buvo vadybos mokslo pradininkas Lietuvoje ir tik po jo kiti vystė šį mokslą. V. Gubavičius labai vertino žymaus valdymo specialisto V. A. Graičiūno mokslinį palikimą ir juo naudojosi. Nors tais laikais minėti tremtinio V. A. Graučiūno pavardę buvo mažų mažiausiai neatsargu, doc. V.Gubavičius dėstė studentams jo valdymo, darbo organizavimo ir naudojosi V. A. Graičiūno patarimais savo kasdieniniame darbe informacijos rinkimo ir saugojimo, orgtechnikos metodais”. /Socialinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius Bronislovas Martinkus/.

“Docentas Vytenis Antanas Gubavičius – Vytauto Andriaus Graičiūno mokinys, pasekėjas, jo mokslinių idėjų propaguotojas ir skleidėjas. Dar gerokai prieš pradedant bendrauti su doc. V. A. Gubavičiumi, man studijuojant tuometinio Kauno politechnikos instituto (KPI) Lengvosios pramonės fakultete, mūsų šeimas siejo glaudūs ryšiai, nes docento tėvai, kaip ir mano tėtis, mokytojas Martynas Novickas, kilę iš Pasvalio krašto, o po to bendravo abiems šeimoms gyvenant Panevėžyje.

Visų pirma, doc. V. A. Gubavičius buvo labai principinga asmenybė. Pakanka paminėti, kad pjudomas už V. A. Graičiūno idėjų skleidimą ir jo mokslo dėstymą studentams, ko liudininku aš buvau, docentas, net ir sutrikus sveikatai, neatsisakė „buržuazinio vadybos ir organizavimo mokslo“ idėjų ir liko lojalus savo mokytojo moksliniam palikimui. Doc. V. A. Gubavičius buvo retos erudicijos, inteligencijos ir intelekto asmenybė. Gilus literatūros, muzikos ir ypač teatro žinovas, jis skaitė ir kalbėjo keliomis Europos kalbomis. Visuomet išimtinai mandagus, turėdamas gilų jumoro jausmą jis mokėjo bendrauti tyliai ir su studentu, ir su profesoriumi taip, kad visi jo klausėsi ir visi jį girdėjo.” /Profesorius, socialinių mokslų habilituotas daktaras Julijus Novickas.

“Šis vadybos mokslininkas daug nusipelnė plėtojant Kaune veikusios Mokslinės vadybos draugijos pirmininko V. A. Graičiūno įdėjas. Ženklus jo pėdsakas atliekant vadybos mokslo tyrimus bei vadybos naujoves taikant praktikoje ir kuriant efektyvaus valdymo organizacines struktūros sistemas. Jos puikiai tinka ir tobulinant dabartinių įmonių veiklą”. /Lietuvos vadybos draugijos pirmininkas, socialinių mokslų daktaras Kęstutis Juozas Zaborskas/.

“Vytenis Antanas Gubavičius buvo Lietuvos valdymo mokslo pradininko V. A. Graičiūno mokinys, taip pat F. Teyloro gamybos valdymo ir organizavimo įdėjų pasėkėjas. Išplėtojęs mokslinę vadybą taikė praktikoje – viešajame administravime ir gamyboje”. /KTU Vadybos katedros vedėjas (1992-2012), socialinių mokslų daktaras, profesorius Algimantas Sakalas/.

“Esu dėkingas V. A. Gubavičiui už jo kvalifikuotus patarimus, pamokymus ir draugišką kritiką. Jį galėčiau pavadinti Mokytoju iš didžiosios raidės”. /Vilniaus dailės akademijos docentas, skulptorius Robertas Antinis/.

“Docentas V. Gubavičius buvo orios, įsimenančios išvaizdos žmogus, gana rafinuota asmenybė, turinti sau būdingą elgesio ir bendravimo su žmonėmis stilių. Oratorius, mokėjęs autoritetingai, įtaigiai pasisakyti. Jo domėjimasis literatūra, muzika, teatru vykusiai papildydavo studentų profesinį pasitrengimą…Paskaitose jis dėstė ne tik įprastus, viešpatavusius tuo metu vadybos postulatus, bet nebijojo studentus supažindinti su tokiomis įdėjomis, kurios tais laikais buvo ignoruojamos, laikomos tiesiog tabu. Studentams docento paskaitos buvo vienintelis tokių žinių šaltinis. Publikacijų apie pasaulines vadybos mokslo idėjas jie sovietinėje literatūroje negalėjo rasti”. /KTU Inžinierinės ekonomikos fakulteto (dabar Ekonomikos ir verslo fakultetas) dekanas (1968-1988), socialinių mokslų daktaras, docentas Algirdas Makarevičius/.

Bibliografija

  • Gamybos ritmingumo įtaka kokybiniams tekstilės pramonės įmonių veiklos rodikliams, Kauno politechnikos instituto darbai, V t. 1957 m.
  • Įrenginių darbo statistinės kontrolės metodas, Kauno politechnikos instituto darbai, VII t. 1958 m.
  • Gamybos ciklo trukmės nustatymas ir operatyvi kontrolė, Mokslas ir technika Nr. 2 1958 m.
  • Įrengimų išnaudojimo ir gamybos ritmingumo kontrolės klausimu, Mokslas ir technika Nr. 3 1958 m.
  • Pramonės įmonių valdymo organizavimo formos, Rink.: Pramonės ekonomika, Nr. 9 1958 m.
  • Lietuvos chemijos farmacijis pramonė ir jos išvystymas, Rink.: Lietuvos chemijos pramonės vystymas 1958 m.
  • Lietuvos mietų vystymo klausimu, Mokslas ir technika Nr. 2 1958 m.
  • Medicininių aparatų ir prietaisų gamybos organizavimo tikslingumas, Mokslas ir technika Nr. 4, 1960 m.
  • Naujos technikos ekonominio efektyvumo nustatytas (metodai ir praktika), Respublikos mokslinės-techninės informacijos institutas, 1963 m.
  • Pasaulinė linų pluošto gamyba ir jos perspektyvos, Rink.: Tekstilės ir odos technologija, 1965 m.
  • Pirminio linų apdirbimo atliekų išnaudojimas, Rink.: Lietuvos pirminio apdirbimo įmonių gamybinio pajėgumo ir ilgo pluošto išeigos didinimas, 1965 m.
  • Lietuvos linų ūkio vystymas, Kauno politechnikos institutas, 1965 m.
  • Statistinių masinių duomenų apdorojimo klausimu, Kauno politechnikos instituto darbai, 1968 m.
  • Pirminio linų apdirbimo įmonių gamybinio pajegumo nustatymas grafiniu metodu, Tarprespublikinės mokslinės-techninės konferencijos darbai, Kijevas, 1968 m.
  • Linų pramonės atliekų išnaudojimo klausimu, Rink.: Pramonės įmonių ekonomika ir organizavimas, 1969 m.
  • Darbo ritmingumo trikotažo pramonėje klausimu, Rink.: Pramonės įmonių ekonomika ir organizavimas, 1969 m.
  • Organizacinių valdymo struktūtų problemos, Respublikinio pasitarimo darbo organizavimo ir valdymo klausimais darbai, 1969 m.
  • Valdymo procesų sisteminė analizė, Tarprespublikinė aukštųjųmokyklų ir ūkinių organizacijų valdymo konferencijos darbai, 1972 m.
  • Valdymo kontrol4s sistematizavimas, Rink.: Ekonomika ir organizavimas, 1973 m.
  • Žmogus-kolektyvo sistema ir jos kontrolė, Rink.: Ekonomika ir organizavimas, 1973 m.
  • Valdymo kontrolės klausimai, Rink.: Pramonės gamybos valdymo, organizavimo tobulinimas, 1974 m.
  • Organizacinių struktūrų formavimo metodai, Rink.: Ekonomika ir organizavimas, 1974 m.
  • Valdymo organizacinės struktūros, Rink.: Pramonės gamybos valdymo, organizavimo tobulinimas, 1975 m.

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: