XIII amžiaus 9-as dešimtmetis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

XIII amžiaus devintasis dešimtmetis prasidėjo 1281 metais ir baigėsi 1290 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XII amžiusXIII amžiusXIV amžius

Dešimtmečiai: 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as - 9-as - 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as

Metai: 1281 1282 1283 1284 1285 1286 1287 1288 1289 1290

Įvykiai

1281

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Lietuviai, vadovaujami Ldk Traidenio, paėmė Livonijos ordinui svarbią Jersikos pilį. Tada ordinas iškeitė Daugpilį į Jersiką.
  • Narimantas su Ldk Traideniu atima iš lenkų pavergtų Jotvingių žemes. Apsisaugoti nuo užpuolimų iš Prūsijos ir Mazovijos, Bebro pakrantėje Traidenis įkuria Raigardo pilį ir miestelį.
  • Rudenį žiemgalių kunigaikštis Nameisis vadovavo dideliam lietuvių kariuomenės žygiui į Prūsijos Sembą prieš Vokiečių ordiną. Eiliuotoji Livonijos kronika ir kiti šaltiniai Nameisį vadino karaliumi (lot. kunic, rex).

1282

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pr. Ldk Traidenį nužudė Daumanto atsiusti žudykai. Mindaugo sūnus (?) Daumantas tapo Ldk (iki 1285 m.). (Bychovco kronika)
  • Metų pr. Krokuvos ir Sandomiero kun. Lešekas Juodasis per atsakomąjį žygį nusiaubė jotvingių kraštą, metų pab. atrėmė lietuvių puolimus.
  • Vidurio Europą ištikęs badmetis palietė ir Lietuvą. Badmečiai Lietuvoje kartojosi tiek pat dažnai kaip ir vakarų ar centrinėje Europoje.
  • Rygos miestas tapo Hanzos sąjungos nariu. Hanzos miestai Dancigas, Karaliaučius, Ryga palaikė glaudžius ekonominius santykius su Lietuva.

1283

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsijos kryžiuočiai pirmą kartą puolė Lietuvą. Prasidėjo nuolatinis Lietuvos karas su kryžiuočiais.
  • Kad sėkmingiau galėtų atsilaikyti prieš Ordiną, sūduviai patys prasiskverbė net į Sembą. Sūduviams padėti atskubėjo ir lietuviai. Sembą jie buvo pasiekę per Kuršių neriją (Lohmeyer, p. 150).
  • Žiemą apie 800 lietuvių karių per Kuršių neriją įsiveržė į Sembą ir nuniokojo valsčius. Prūsijos žemės magistras Konradas von Tirbergas Jaunesnysis surengė karinį žygį į neriją ir ten jūros pakrantėje įkūrė Noihauzo fortą. Tais pačiais metais magistro vadovaujama kariuomenė kirto Nemuną ir užėmė jo dešiniajame krante stovėjusią lietuvių tvirtovę Biseną. Tačiau kryžiuočiai ten patyrė daug nuostolių.
  • Vokiečių ordinui užkariaujant Prūsiją, jotvingių kunigaikštis Skomantas pasikrikštijo ir nutraukė pasipriešinimą.
  • Kryžiuočiai galutinai įveikė jotvingių pasipriešinimą. Dalis jotvingių pasitraukė į Lietuvą, kitą dalį kryžiuočiai ištrėmė į Sembą. Jotva ištuštėjo.

1284

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pradžioje krašto magistras Konradas von Tierbergas surengė Nemuno ledu žygį toli į rytus, sugriovė vieną pilį, nusiaubė apylinkes ir paskubėjo atgal. (Lohmeyer, p. 150).
  • Vasarą krašto magistras Konradas von Tierbergas įsibrovė į pietinę Lietuvą ir sudegino Gardiną. Skomantas buvo Gardiną puolusios kryžiuočių kariuomenės vedlys. Paskui Ordinas buvo nužygiavęs ir į Žemaitiją.

1285

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsai buvo galutinai užkariauti. Vokiečių ordinas į užkariautas žemes kelia kolonistus iš Mozūrijos, Čekijos ir Vokietijos.
  • Kovo 24 d. Ldk Daumantas įsiveržė į Tverės vyskupo valdas ir žuvo. Ldk tapo Butigeidis (iki ~1291). Jis toliau persekiojo Mindaugo giminės priešus ir Traidenio šalininkus.
  • Ldk Butigeidžio brolis Butvydas tapo LDK submonarchų ir Žemaitijos kunigaikščių.
  • Krokuvos ir Sandomiero kunigaikštis Lešekas Juodasis atrėmė lietuvių puolimus.
  • Prie žemaičių pilies Aukaimis buvo sumušti kryžiuočiai.

1286

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Lietuviai kartu su Volynės kunigaikščiais puolė Traidenio svainio Mazovijos kunigaikščio Boleslovo valdas.
  • Pagudėnai ir bartai sutarė pakviesti Riugeno kunigaikštį, kuris buvo Pomeranijos kunigaikščio Sviatopolko II anūkas, kad šis išlaisvintų nuo riterių valdžios.
  • Traidenio sūnus Peliuza su kryžiuočiais Lietuvoje išžudė net 70 "karaliukų". Tai įvyko "antrojo asmens po Lietuvos karaliaus" vestuvių puotos metu - kronistas Petras Dusburgietis pažymi, kad į šias vestuves buvo susirinkę beveik visi Lietuvos kilmingieji.

1287

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Lietuva nusiaubė Livonijos ordino žemes.

1288

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1289

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vokiečių ordino magistras Burchardas Švandenas nuvykęs į Romą iš popiežiaus išprašė patvirtinimo, kad naujos Baltijos pakrantėse užimtos žemės priklauso ordinui.
  • Prūsijos kryžiuočiai užėmė Skalvą ir prie Nemuno pasistatė Ragainės pilį, kuri tapo pagrindiniu atramos punktu kovojant prieš Lietuvą.
  • Pasak Volynės metraščio, balandžio mėn. Lietuvos kunigaikščiai Butigeidis ir jo brolis Butvydas sudarė taiką su Volynės kunigaikščiu Mstislavu Danilovičiumi, pastarajam perleisdami Valkaviska.
  • Vasarą lietuvių kariuomenė nusiaubė Varmijos vyskupo valdas.
  • Petro Dusburgiečio kronikoje rašoma, kad rudenį „Lietuvos karaliaus“ Butigeidžio vadovaujama kariauna nusiaubė Sembą.

1290

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prieš Ordiną vėl pradėjo kariauti pagudėnai.
  • Balandžio 23 d. Kolainių pilį puolė Vokiečių ordino Prūsijos krašto magistro Meinhardo vadovaujami apie 500 raitelių ir apie 200 pėstininkų. 120 pilėnų įgula, vadovaujama pilies viršininko Surmino, puolimą atrėmė, bet 108 jų buvo mirtinai sužeisti.
  • Gegužės mėn. Surminas su pilėnais ties Kolainių pilimi klasta į Nemuno krantą atviliojo Ragainės komtūro Bertoldo von Bruhafeno karo laivą ir kryžiuočius sumušė.
  • Livonijos krašto magistras Holtės Hohenbachietis lapkričio mėn. laiške Prūsijos krašto magistrui Meinhardui Kverfurtiečiui išreiškė pasiryžimą ateinančią žiemą su visa jam pavaldžia kariuomene įsiveržti į „karaliaus Butigeidžio“ žemę.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+8957-59=8898 wiki spaudos ženklai).