XII amžius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio XII a.)

Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XI amžiusXII amžiusXIII amžius

Dešimtmečiai: 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as

Įvykiai

  • 1122Vormso konkordatas.
  • 1125 m. - badas sumažino gyventojus Vokietijoje per puse. Bado bendrakeleiviai buvo ligos, mirtis, plėšymai, žudinės ir savižudybės.
  • 1128 m. - badas Rusijoje. Priežastis buvo sausra, lietaus perteklius, ankstyvieji šalčiai, skėriai ir t.t.
  • 1147 m. - pirmasis kryžiaus žygis užpuolant Vendus/Venedus (Pamarius), gyvenusius nuo Rugijos salų iki Vyslos, buvo paskelbtas popiežiaus Eugenijaus III bulėje „Divina dispensatione“ .
  • 1152 m. - polovcai Kijevo žemėje „apiplėšė vienuolynus ir sudegino kaimus, ir nuniokojo daržus“. (Volynės metraštis).
  • 1154 m. - polovcai „padarė daug pikto, sudegino visus kaimus“. (Volynės metraštis).
  • 1168 m. - Danijos karaliaus Valdemaro kariuomene užpuolė Arkonos pagoniška šventvietę Riūgeno saloje ir po metų apgulos ją sudegino.
  • 1169 m. - polovcai, užpuolę Kijevo žemę, “paėmė kaimus su visais žmonėmis, su vyrais ir su moterimis, arklius ir galvijus, ir avis (kartu su žmonėmis) išsivarė į Poloviją”. (Volynės metraštis).
  • 1171 m. - “... žiemą į Kijevo kraštą atėjo polovcai ir paėmė daugybę kaimų už Kijevo su žmonėmis ir su gyvuliais, ir su arkliais”. (Volynės metraštis).

Baltai

  • XII a. - XIII a. visoje Lietuvoje kūnų deginimas pasidaro vienintele laidojimo forma.
  • XII a. pirmoje pusėje buvo Danijos užimtos Baltijos jūros pietų pakrantės: Riūgeno sala, Holšteinas, Meklenburgas, Pomeranija, Šiaurinė Estija ir Sarema.
  • Karaimų dokumentuose minima, kad Trakų miestas pastatytas XII a.
  • Kryžiaus karai vijo žydus iš Palestinos į Centrinę ir Rytų Europą. Manoma, kad pirmieji žydai Lietuvoje apsigyveno XII a.
  • 1101 m. mirus Vseslavui, Polocko žemė padalinta į penkias (ar šešias) dalines kunigaikštystes, kurias užvaldė jo sūnūs. Taip atskilo Minsko, Drucko, Iziaslavo, Vitebsko kunigaikštystės. Vyriausias sūnus Dovydas Vseslavičius liko valdyti Polocke.
  • 1102 m. - jotvingių kova su Polocko kunigaikštystės kariauną.
  • 1106 m. - Polocko kunigaikščiai užpuola Žemgalę. Prie Braslavo įvyksta mūšis, kuriame žemgaliai laimi kovą.
  • 1110 - 1111 m. - Lenkijos kunigaikštis Boleslovas III Kreivaburnis žygiuoja į prūsų žemes Notangą ir Sembą.
  • 1111 m. - prekybos su Latvija Dauguvos upe kelius atveria liubekiečiai.
  • 1111 - 1112 m. - Lenkijos kunigaikštis Boleslovas III Kreivaburnis sėkmingo žygio metu išplėšė prūsų vidurio žemes.
  • 1112 m. - jotvingius puolė ir nugalėjo Volynės kunigaikščio Jaroslavo vedami pulkai.
  • 1113 m. - Rusų kunigaikščiai suruošė žygį į Jotvingija.
  • 1114 m. - Lietuvos ir Žemaitijos kun. Živinbudas apsiginė nuo Minsko kun. Glebo Vseslavičiaus karinių užpuolimu, puolė Minsko kunigaikštystė, apiplešė ją ir sudegino Minską.
  • Skandinavų „Kniutlingų sagoje“ pasakojant apie įvykius, vykusius vasarą, kuršiai vaizduojami kaip plėšikai.
  • 1116 m. - Lenkijos kunigaikštis Boleslovas III Kreivaburnis po 17 metų trukusių kovų įveikė Pamarius ir privertė prūsus jam mokėti duoklę.
  • Perejaslavlio kunigaikštis Jaropolkas Vladimirovičius (Vladimiro Monomacho sūnus) pasistatydino pilį ir vietovę pavadino Nowoj-Horodok (Naugardukas), vėliau pavadinto lietuviškuoju.
  • 1120 m. - apie Kijevo dk Vladimiro Monomacho žygį į Lenkiją, kuriame jį lydėjo lietuviai. (Volynės metraštis).
  • 1127 m. - Kijevo kunigaikštis Mstislavas Vladimirovičius nusiaubė Polocką, ir jo bei dalinių kunigaikštysčių valdovus ištrėmė į Bizantiją.
  • 1129 m. - apie Vilnių rašoma rusų Voskresensko metraštyje.
  • 1131 m. - Kijevo dk Mstislavas puolė Polocko kunigaikščių sąjungininką Lietuvą, ją nusiaubė ir paėmė daug belaisvių. Jo kariuomenei traukiantis, lietuviai sumušė nuo pagrindinių pajėgų atsilikusį kijeviečių dalinį.
  • 1138 m. - benediktinų iš Plocko krikščiuoniška misija Prūsijoje.
  • 1140 m. - arabų kartografas Al Įdrįsi tariamai Kauno vietoje pažymėjo gyvenamąją vietovę, vardu Qaynu (arba Qanys, Kabnu).
  • 1141 m. – vyskupo Henryko Zdzika iš Ołomuńco krikščiuoniška misija Prūsijoje.
  • Apie 1147 m. - sutinkant metraščiams, Černigovo kunigaikštis Svetaslavas Olgovičius ėjo ant rytų galindų. Į XII a. pabaiga galindai buvo asimiliuoti slavų gentimis.
  • Lenkijos dk Boleslovas IV Garbanius su rusinais užpuola Jotvingiją (arba Prūsiją).
  • 1149 m. - keršidami, prūsai užpuola Lenkiją.
  • 1150 m. - kunigas Meinardas fon Zegebergas atvyko į Livonija kartu su pirkliais, prekiaujančiais su lyviais, pradėjo krikščioniška misiją tarp vietinių pagonių.
  • 1151 - 1167 m. - lietuviai buvo įtraukti į kovas tarp Polocko kunigaikščių dėl valdžios.
  • 1157 m. į Livonija atvyko Bremeno pirkliai, kurie Ikškilė (Uexküll) pastatė įtvirtintus prekių sandėlius.
  • 1159 m. Volynės metraštis rašo, kad Minsko kunigaikštis Volodaris Glebovičius nedalyvavo taikos pasirašymė tarp Rusijos kunigaikščių ir „nebučiavo kryžiaus, nes žygiavo, vedamas lietuvių, miškais".
  • 1161 m. - birželio 15 d. danai paėmė Palangos pilį Kurše, tai pirmasis Palangos paminėjimas. Danų misijas Kurše, kur buvo paskirtas vyskupas Ernemordas.
  • 1162 m. - mirė Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikštis Živinbudas. Jo sutuoktinė buvo kunigaikštienė Pajauta (Pajata).
  • Polocko kun. Rogvolodas Borisovičius apgulė Minsko kun. Volodarį Glebovičių Lietuvos pasienyje esančioje Gorodeco pilyje. Volodaris naktį puolė iš pilies su lietuviais ir visiškai jį sumušė.
  • 1164 m. - Lenkų karalius Boleslovas IV Garbanius sudaro sąjunga su Vokiečių imperatoriumi Fridrichu I Barbarosa ir kartų puola Prūsiją. Prūsai laimi mūšį.
  • Gorodcovo kun. Volodaris Glebovičius su lietuvių pagalba sumūšė Polocko kun. Rogvolodą Borisovičių. Minsko kun. Rostislavas Glebovičius sustiprino Minsko kunigaikštystės nepriklausomybė nuo Polocko.
  • Apie 1165 m.Didžiajame Novgorode atsirado „Prūsų gatvė“.
  • 1166 m. Lenkijos karalius Boleslovas IV Garbanius suorganizavo dar vieną nesėkmingą žygį į prūsų žemes. Rugsėjo 18 d. prūsai mūšį laimėjo, kai karalių pusėje buvę keturi prūsų didikai (perėję krikščionybėn) įviliojo sąjungininkų kariuomenę į pelkes. Mūšyje žuvo Sandomiro kunigaikštis Henrikas, likę gyvi krikščionys pabėgo.
  • Minsko kun. Volodarį Glebovičių galutinai sumušė Polocko kun. Vseslavas Vasilkovičius su lietuviais.
  • 1169 m. Kuršo vyskupų sąraše paminėta, kad Dacijos karalius Abelis siuntė Kuršo vyskupą Ernemordą į Romą dėl kuršių bažnyčios pripažinimo ir Ernemordo paskyrimo šios bažnyčios vyskupu.
  • 1170 m. - pirataujantys kuršiai ir estai buvo aptikti prie Švedijos krantų Elando salos Jarnlokos uosto ir po ilgų bei permainingų kautynių sumušti danais.
  • 1174 m.Mozyrių užpuolė lietuviai.
  • 1180 m. - Polocko kariuomenė, kurios sudėtyje buvo ,,lyviai, ir lietuviai”, dalyvavo konflikte tarp dviejų Kijevo kunigaikščių.
  • 1181 m. Polocko kunigaikščiai pavaldžiuose žemėse prie Dauguvos leido vienuoliams augustiniečiams iš Brėmeno krikštyti lyvius ir latvius.
  • 1183 - 1184 m. žiemą Lietuva staiga surengė pirmą didelį antpuolį į Rusios žemes. Lietuviai nusiaubė ne tik Polocko kunigaikštystę, bet pasiekė net ir Naugardo žemei priklausantį Pskovą, kuriam padarė daug žalos. (Novgorodo pirmasis metraštis)
  • 1184 m. - Krikščioniškai misijai prie Dauguvos krantų kartu su pirkliais atvyko augustinietis vienuolis Bertoldas.
  • 1185 m. - vasario mėn. lietuviai nusiaubė Livoniją ir daugeli išvedė į vergovė. Lyviai buvo priversti pasiduoti vyskupo Meinhardo fon Zegebergo globon. Tai buvo Vokiečių įsiviešpatavimo Livonijoje pradžia. (Henriko Latvio kronika)
  • Dauguvos krante pradėti statyti pirmieji mūriniai pastatai Baltijoje – Livonijos vyskupo bažnyčia ir pilis Ikškilėje. Mūrininkai buvo atvykė iš Gotlando.
  • Gaisras sunaikino Gardino miestą. Miestas tuo metu buvo beveik ištisai medinis. Mūrinės buvo tik kai kurios cerkvės ir dalis įtvirtinimų.
  • 1186 m. Bremeno archivyskupas Albertas už nuopelnus suteikė vyskupo saną Meinhardui fon Zegebergui ir įkuria pirmą Livonijoje vyskupistė Ikškilėje.
  • 1188 m. Konflikte tarp Švedijos ir Naugardo karelai buvo Naugardo sąjungininkai. Kovodami prieš juos, lietuviai rėmė švedus.
  • 1189 - 1190 m. - Vilniaus pastatymo metai, nurodyti XVII a. karaimų metraštyje.
  • 1190 m. žiemą Kijevo kunigaikštis Riurikas rengėsi pulti Lietuvą, bet atvykęs į Pinską ėmė atidėlioti žygį. (Kijevo metraštis)
  • 1191 m. - iš Naugarde rasto laiško ant beržo tošies sužinome, kad ,,Lietuva išžygiavo prieš Kareliją”.
  • 1192 m. - Lenkijos valdovas Kazimieras II Teisingasis prieš jotvingius surengė keršto žygį.
  • 1193 m. - Lenkijos valdovas Kazimieras II Teisingasis surengė keršto žygį prieš jotvingius, nes jie niokojo jo žemė.
  • Popiežius Celestinas III skelbia Kryžiaus žygį prieš baltų pagonius.
  • 1194 m. - Lenkijos valdovas Kazimieras II Teisingasis surengė keršto žygį prieš jotvingius, nes jie niokojo jo žemė. Poleksija buvo sugriauta.
  • 1195 m. – jotvingiai su lietuviais puolė Volynes kunigaikštystė. Romano Mstislavovičiaus kariuomenė, laimi mūšį ir suima daug belaisvių.
  • Livonijos vyskupas Meinhardas fon Zegebergas miršta. Atvyksta naujasis vyskupas, cistersų vienuolis – Berthold Schulte. Daugybė vokiečių tinginių ir slunkių atvyksta su Bertoldu. Vokiečiai prievarta pradeda krikštyti lečius. (Henriko Latvio kronika)
  • 1196 m. - jotvingių puolimai į Volynės kunigaikštystę. Jotvingius puolė ir nugalėjo Haličo-Volynės dk Romano Mstislavovičiaus vedami pulkai.
  • 1198 m. - Popiežius Celestinas III pakartotinai skelbia Kryžiaus žygį prieš latvius ir įsipareigojimą einantiems šventų žemių užkariauti atleisti visas nuodėmes. Brėmeno arkivyskupas Hartvigas II pradėjo antrąjį „nuolatinį Kryžiaus žygį“ Livonijoje.
  • Liepos 24 d. prie Rygos Senojo kalno įvyko mūšis, kuriame lečiai vedami Imanto nukovė vyskupo Bertoldo armiją. Mūšyje žūva pats Bertoldas (Berthold Schulte). Henriko Latvio kronikoje tais metais paminėtas Rygos kaimas.
  • Lietuvių antpuoliai į Naugardą jau buvo įprastas dalykas. Rudenį polockiečiai ir lietuviai jau kartu puolė Velikije Lukus. (Novgorodo pirmasis metraštis)
  • 1199 m. Brėmeno kanauninkas Albertas fon Bukshevdenas kovo 29 d. paskirtas Livonijos vyskupų ir su 25 laivais vokiečių karių atvyksta prie Dauguvos žiočių.
  • 1200 m. - padedami Rygos miesto pamatai bei pastatoma Šv. Jokūbo bažnyčia.
  • Lietuviai surengė didelius antpuolius į Novgorodo ir Pskovo žemes. (Novgorodo pirmasis metraštis)

Dešimtmečiai ir Metai

10-as 1091 1092 1093 1094 1095 1096 1097 1098 1099 1100
1-as 1101 1102 1103 1104 1105 1106 1107 1108 1109 1110
2-as 1111 1112 1113 1114 1115 1116 1117 1118 1119 1120
3-as 1121 1122 1123 1124 1125 1126 1127 1128 1129 1130
4-as 1131 1132 1133 1134 1135 1136 1137 1138 1139 1140
5-as 1141 1142 1143 1144 1145 1146 1147 1148 1149 1150
6-as 1151 1152 1153 1154 1155 1156 1157 1158 1159 1160
7-as 1161 1162 1163 1164 1165 1166 1167 1168 1169 1170
8-as 1171 1172 1173 1174 1175 1176 1177 1178 1179 1180
9-as 1181 1182 1183 1184 1185 1186 1187 1188 1189 1190
10-as 1191 1192 1193 1194 1195 1196 1197 1198 1199 1200
1-as 1201 1202 1203 1204 1205 1206 1207 1208 1209 1210


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+25-0=25 wiki spaudos ženklai).