XIV amžiaus 2-as dešimtmetis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XIV amžiaus antrasis dešimtmetis prasidėjo 1311 metais ir baigėsi 1320 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XIII amžiusXIV amžiusXV amžius

Dešimtmečiai: 7-as 8-as 9-as 10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as

Metai: 1311 1312 1313 1314 1315 1316 1317 1318 1319 1320

Įvykiai

1311

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Lietuviai įsibrovė į Sembą ir Notangą. Tuoj po to Ordinas surengė naują žygį į Lietuvą. Ldk Vytenis nužygiavo tada su stipresne armija į Varmę.
  • Balandžio 7 d. prie Voplaukių, netoli šiandieninio Rastenburgo, Ldk Vytenis buvo sumuštas, nors pradžioje jam ir sekėsi.
  • Liepos 2 d. kryžiuočiai puldami per Gardiną įsibrovė į „powiat Salsemlienski“ (Šalčininkus). Kryžiuočiai užėmė vietovę ir 3 joje stovėjusias pilys sudegino, daug lietuvių karių išžudė ir 70 bajorų išsivarė į nelaisvę (Maciej Stryjkowski).
  • Minima Medininkų pilis, joje apylinkės gyventojai slėpėsi nuo totorių ir Vokiečių ordino.

1312

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Naujai išrinktas magistras Karl von Trier, norėdamas parodyti savo karinius sugebėjimus, pasiėmęs du komtūrus, surengė žygį sausuma ir vandeniu. Pats su komtūru išlipo ir patraukė į Žemaitiją prie Bisenos pilies. Ragainės komtūras Verneris Nemunu nuplaukė į Lietuvą ir pasiekė „Merzysto“ (Merkinė) pilį (Maciej Stryjkowski).
  • Katalikiško krikšto sumetimais, Ldk Vytenis buvo pasikvietęs į Lietuvą pranciškonų vienuolių. Vilniuje buvo pastatyta katalikų bažnyčia. Vilnius iš nedidelės amatininkų ir pirklių gyvenvietės ėmę virsti tikru miestu.
  • Popiežiaus legatas paskelbė Livonijos ordinui interdiktą. Tai privertė jį atsisakyti aktyvių veiksmų ir išvengta kovos dviem frontais. Tai laikytina svarbiausia lietuvių ir rygiečių (Vokietijos pirklių) sąjungos išdava. Vytenio veiksmai kare su Šv. Romos Imperija buvo nukreipti tik prieš gana silpną Livonijos ordiną, kova nebuvo perkelta į Prūsiją.

1313

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ypatingai baisus maras Europoje. Jei krikščioniškuose Vakaruose siausdavo didelės epidemijos, jos kartu su kareiviais ateidavo ir į Prūsiją.
  • Kryžeivių laivynas apgula Junigėdos pilį. Puolimui atremti su savo laivynu Ldk Vytenis pasiunčia Surmina. Kryžeivių laivynas sudeginamas, Nemune žūsta 4000 kryžininkų.
  • Vokiečių ordino didysis maršalas Heinrichas fon Plockė, savo kariuomenę padalijęs į 3 dalis ir pasiuntęs į 3 sritis „Miednicki“, „Krzywiczanski“ ir „Trywiczariski“ (Maciej Stryjkowski).
  • Mirė Gaudemunda, (Sofija) Ldk Traidenio ir Anos Mazovieckos duktė. 1279 m. buvo ištekinta už Mazovijos kunigaikščio Boleslovo II (Mozūrų Boleslovo). Jiems gimė du sūnūs: Ziemowitas II ir Trojdenas I. Manoma, kad Gaudemunda buvo reto gailestingumo ir pamaldumo moteris. Palaidota Plocko katedroje.

1314

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsijoje Ldk Vytenis apgula Christmemelio pilį. Iš Karaliaučiaus atskubėję padėti apsiaustiesiems žūva 3000 kryžeivių, pilis kartu su gynėjais sudeginama. Ordino magistras nusiaubia Žemaitijoje Medininkų žemę. Vytenis apėjęs magistro karius vėl siaubia Prūsiją.
  • Vokiečių Ordinas vadovaujant maršalui Heinrichui von Plotzkei įsibrovė iki Naugarduko pilies. Ir ši pilis krito. Tačiau begrįžtančią Ordino kariuomenę išmušė lietuvių karo vadas Dovydas (Daumanto sūnus), Gardino pilies komendantas.
  • Rudienį kryžiuočiai puolė Junigėdos pilį, užėmė ir sudegino papilį.
  • Žiema kunigaikštis Gediminas vadovavo žygiui į Haličo-Volynės miestą Brėstą.

1315

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Morgarteno mūšis, šveicarų konfederatai nugali Habspurgus.
  • Mažojo ledynmečio pradžia Europoje dėl liūčių ir Didžiojo 1315-1317 m. bado.
  • Lietuvoje dėl kažkokios ligos krenta beveik visi galvijai. Iš Egipto atvykę kryžininkai prūsų ir latvių kraštan atneša marą, kuris paplinta Lietuvoje ir Žemaitijoje.
  • "Livonijoje buvo toks brangymetis ir badas, kad alkani žmonės užmušinėjo savo vaikus, atkasinėjo iš kapų numirėlius, ėmę iš kartuvių pakaruoklius, virė juos ir valgė". (Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergietis, Eiliuotoji Livonijos kronika).
  • Vasarą lietuviai nužygiavo ligi pat Ragainės (dab. Nemanas) ir sunaikino Ordino pastatyta Skalvos pilį. Dovydas surengė antpuolį į šiaurę prieš Ordino pajėgas ir net pasiekė Revelio vyskupiją.
  • Vokiečių ordino didysis maršalas Heinrichas fon Plockė, užėme Bisenės pilį, nužude 80 lietuvių vyrų, perėjo į Medininkų sritį ir ją nuniokojo, buvo sugriauta Veliuonos pilis (Maciej Stryjkowski).
  • Vainius (Воін) – Ldk Gedimino brolis, tapo Polocko kunigaikštis.
  • Žiemą kun. Gediminas vadovavo žygiui į Haličo-Volynės Bresto žemė.

1316

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ldk Vytenis mirė. Lietuvos sostą užėmė jo brolis Gediminas (Ldk iki 1341 m.), Butvydo sūnus.
  • Beveik visoje Europoje buvo visiškas nederlius, nes žiema buvo labai šalta ir nepastovi (Rigaische Zeitung.-1853.- Nr. 37; 1855.- Nr. 46).
  • Vokiečių ordino riteriu buvo puolama Medininkų žemė, nusiaubta Peštuva ir medinė Medvėgalio pilis.
  • Kryžiuočių antpolio metų buvo sunaikinta Merkinės pilis ir papylis.
  • Rugpjūčio 9 d. Haličo-Volynės kunigaikščiai Andrėjus ir Levas Jurjevičiai patvirtino sajungą su Vokiečių ordinų, prižada ginti jį nuo Ordos ir Lietuvos.
  • Ldk Gedimino dukra Danutė Elžbieta tapo Mozūrijos kun. Vaclovo žmona (iki 1336 m.). Mirė 1364 m. Vedybomis buvo sutvirtinta abiejų šalių politinė sąjunga.

1317

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Norint įtvirtinti teritorinius laimėjimus Rusioje, Naugarduke buvo įkurta Lietuvos stačiatikių metropolija, gyvavusi iki 1330 m.
  • Ldk Gediminas prisijungė Turovo-Pinsko žemę.
  • Kryžiuočiai toliau puldinėjo Pieštvę ir Veliuoną bei Medininkus. Birželio 24 d. sudegino vieną stipriausių krašto gynybos centrų, žemaičių Sudargo pilį.
  • Marija Jaroslavna (Vitebskietė) – Vytebsko kunigaikščio Jaroslavo duktė, ištekėjo už kunigaikštį Algirdą, Ldk Gedimino sūnų. Buvo vienintelė Vytebsko kunigaikštystės paveldėtija (m. 1346). Su Algirdu sulaukė septinis (9) vaikus.

1318

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1319

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1320

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ldk Gediminas sudarė sąjungą su Tverės kunigaikštyste. Savo protektoratą primetė Haličui-Volynei.
  • Liepos 27 d. – Medininkų mūšis, įvykęs tarp Vokiečių ordino ir žemaičių kariuomenių netoli Medininkų (dab. Varniai). Jis sustabdė Vokiečių ordino puolimus į Medininkų žemę. Žuvo Prūsijos krašto magistras, Vokiečių ordino didysis maršalas Heinrichas fon Plockė. Žemaičiai „savo dievams kaip auką sudegino brolį Gerhardą, pravarde Rudė (lot. Gerhardus Rudde), Sembos fogtą [valdytoją], apvilktą šarvais ir užsodintą ant savo žirgo“.
  • Gediminui valdant, prie LDK buvo prijungtas Vitebskas, vasalinę priklausomybę pateko Pskovas.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: