Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

XIV amžiaus 4-as dešimtmetis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XIV amžiaus ketvirtasis dešimtmetis prasidėjo 1331 metais ir baigėsi 1340 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XIII amžiusXIV amžiusXV amžius

Dešimtmečiai: 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as - 4-as - 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as

Metai: 1331 1332 1333 1334 1335 1336 1337 1338 1339 1340

Įvykiai

1331

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ldk Gediminui vadovaujama susijungusi lietuvių, rusų ir totorių kariuomenė, sutriuškino Vokiečių ordino kariuomenė prie Akmenės upės. Akmenės (Okmenės) mūšis ilgam pristabdė vokiečių agrėsiją prieš LDK.
  • Lietuva padėjo Lenkijai kovose, bet karo veiksmų metu tarp sąjungininkų atsirado nesutarimų, ir sąjunga nutrūko.
  • Lietuviai karo žygiais rėmė Rygą bei arkivyskupą, bet rygiečiai neatsilaikė prieš Ordiną, ir Lietuva prarado sąjungininkus.
  • Livonijos ordinas rengė žygius į ilgą laiką nepultas LDK Aukštaitijos ir Polocko žemes.
  • Teodoras Kijeviškis Butvydaitis, Ldk Gedimino brolis - Kijevo kun. iki 1362 m. Minima, kad jis valdo Kijevą ir moka duoklę Aukso ordai.
  • Rugsėjo 1 d. Čartoriske LDK ir sąjungininkės sudarė 2 metų paliaubų sutartį su Lenkija.
  • Ldk Gedimino dukra Eutemija (Marija) tapo Haličio kun. (karaliaus) Boleslovo Jurgio Traidenio žmona (iki 1340 m.). Mirė 1342 m.(?).
  • Po 1330 m. mirė Petras Dusburgietis, kryžiuočių ordino kronikininkas, sudaręs lotynišką Prūsijos žemės kroniką (Chronicon terrae Prussiae). Aprašė įvykius Prūsijoje ir apie Ramovės kulto centrą Prūsijoje, kuriame gyvena krivis (vyriausiasis žynys), o jam paklūsta ne tik prūsai, bet ir kitos aplinkinės baltų gentys. Kronikoje Lietuva įvardijama kaip karalystė, o Vytenis ir Gediminas minimi tik kaip Lietuvos karaliai.

1332

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ypatingai žiaurus badas Rusijoje. Priežastis buvo sausra, lietaus perteklius, ankstyvieji šalčiai.
  • Livonijos ordinas rengė žygius į LDK Aukštaitijos ir Polocko žemes, žinomas žygis į Mažeikius.

1333

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Naugardo respublikos didikai Narimantą (Glebas, Ldk Gedimino antrasis sūnus) pakvietė vadovauti kovoms su Livonijos ordinu ir Švedija. Taip pratęsta tradicija samdyti Lietuvos kunigaikščius Didžiojo Naugardo sienoms apsaugoti. Gavo valdyti Ladogą, Orėšeką ir Kareliją.
  • Livonijos ordinas rengė žygius į LDK Aukštaitijos ir Polocko žemes, žinomas žygis į Žemaitiją.
  • Balandžio 30 d. Aldona Ona Gediminaitė, ištekėjusi už Lenkijos karaliaus Vladislovo Lokietkos sūnaus Kazimiero III Didžiojo, buvo paskelbta Lenkijos karaliene.
  • Ldk Gedimino dukra Aigustė (Anastazija) ištekėjo už Mdk Ivano Kalitos sūnaus Simono Ivanovičiaus.

1334

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1335

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Livonijos ordinas rengė žygius į LDK Aukštaitijos ir Polocko žemes, pasiekė net Vilniaus prieigas.

1336

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vokiečių Ordinas, sutvarkęs reikalus Lenkijoje ir popiežiaus kurijoje bei susilaukęs vis gausesnių talkininkų iš Vakarų Europos, atnaujino puolimus Lietuvoje.
  • Vasario 25 d. didelė Vokiečių ordino ir kryžininkų kariuomenė apgulė Pilėnų pilį Žemaitijoje. Jos gynėjai, vadovaujami Margirio, atkakliai priešinosi, bet pamatę, kad ilgiau nebeatsilaikys, sudegino visą turtą ir patys išsižudė (Vygandas Marburgietis).
  • Vasarą tarp Veliuonos ir Seriadžiaus buvo pastatyta pilis, pavadinta Marienburgu. Lietuviai šią pilį nesunkiai sugriovė.

1337

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pradžioje Ordinas leidosi į naują žygį aukštyn panemuniais ligi Dubysos žiočių. Lietuviai atsakomųjų antpuolių nedarė. Su Livonijos riteriais lietuviai buvo pasirašę 10 metų taikos sutartis.
  • Bohemijos karalius Jonas Liuksemburgietis žinomas kaip didelis avantiūristas, sausio mėn. buvo nuvykęs į Prūsus su savo kariuomene. Būtent čia garsiausias Europos riteris pasigavo akių uždegimą ir dėl jo ilgainiui visiškai apako. Europos kunigaikščiai į Prūsus traukė ne iš religinių paskatų.
  • Lapkričio 15 d. imperatorius Liudvikas IV Bavaras padovanojo Ordinui Lietuvą. Prie Nemuno kryžiuočiai pastatė Bajerburgą (Bavarijos pilį), kuri turėjo tapti nukariautos Lietuvos sostine. Bet lietuviams pavyko sugriauti Bajerburgą

1338

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • LDK ir Smolenskas kentėjo nuo maskvėnų bei totorių antpuolių.
  • Rugpjūčio 14 d. Galilaukių mūšis – kautynės įvykusios netoli Ragainės pilies tarp lietuvių bei žemaičių ir Vokiečių ordino kariuomenių. Vokiečių ordino kariuomenė palaužė lietuvių rikiuotę ir privertė juos trauktis.
  • Didžiojo Naugardo pasiuntiniai dar kartą buvo atvykę į Lietuvą kviesti Narimantą (Glebas, Ldk Gedimino sūnus) vadovauti kovoms su Livonijos ordinu ir Švedija.
  • Lapkričio 1 d. LDK sudarė 10 metų prekybos sutartys su Livonija ir Ryga. Sutartyje numatytos „taikos zonos“, per kurias pirkliai galėjo netrukdomai keliauti.

1339

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Į pagalbą kryžeiviams atvyksta Tesalonikos ir Čekijos karaliai, Burgundijos, Bavarijos, Lignicijos, Pjemonto ir Reino valdovai. Vedami kryžeivių magistro Aldenbergo jie žiemą nesėkmingai apgula žemaičių ir lietuvių ginamą Veliuoną.
  • Gegužės 26 d. - mirė Aldona (Ona) Gediminaitė (pirmoji moteris palaidota Vavelyje), LDK kunigaikštytė, Lenkijos karaliaus Kazimiero III Didžiojo žmona, Ldk Gedimino duktė, Lenkijos karalienė 1333 - 1339 m.
  • Smolenskas buvo suinteresuotas LDK kontroliuojama prekyba Dauguva ir Dnepru. Jos kunigaikštis sutartyje su Livonija Ldk Gediminą vadino vyresniuoju broliu, pripažino priklausomybę nuo jo.
  • Metų pabaigoje didžiulė Aukso Ordos kariuomenė su Maskvos ir Riazanės pulkais nesekmingai apgulė Lietuvos Smolenską

1340

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vokiečių Ordino puolimai į LDK nurimo.
  • Balandžio 7 d. bajorai nunuodijo Haličo-Volynės kunigaikštį Jurijų Boleslavą Traidenį, nes jis norėjo įvesti katalikybę. Gedimino sūnus Liubartas, kaip ankstesnio kunigaikščio žentas, paveldėjo šią kunigaikštystę.
  • Priimtas Pamedės teisynas, Prūsų teisynas – seniausias rašytinis baltų genčių teisės šaltinis, prūsų genties pamedėnų normų rinkinys. Tai prūsų genties paprotinės teisės paminklas, kuriuo buvo vadovaujamasi ir Žemaitijoje.
  • LDK ir Smolenskas kentėjo nuo maskvėnų bei totorių antpuolių. Lietuva Rusioje patyrė pirmąsias nesėkmes ir įsivėlė į ilgą konfrontaciją.
  • Ldk Gedimino dukra Aigusta (Anastasija), Maskvos ir Vladimiro dk Siemiono Išdidžiojo sutuoktinė - Maskvos didžioji kunigaikštienė (m. 1345 m.).


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: