XV amžiaus 3-asis dešimtmetis

XV amžiaus treciasis dešimtmetis prasidėjo 1421 metais ir baigėsi 1430 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžius – XV amžius – XVI amžius

Dešimtmečiai: 8-as 9-as 10-as 1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as

Metai: 1421 1422 1423 1424 1425 1426 1427 1428 1429 1430

Įvykiai

1421

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Rugpjūčio 4 d. Ldk Vytautui Čekijos seimas pasiūlė tapti Čekijos karaliumi.
• Vilniaus vyskupu paskirtas Motiejus Trakiškis pareikalavo, kad vyskupijos klebonai mokėtų lietuvių kalbą ir tik taip kreiptųsi į lietuvius.
• Diplomatas Žilberas de Lanua (Guillebert de Lannoy) po vizito pas Jogailą Lenkijoje susitiko su Ldk Vytautu LDK Voluinės Kremenece kartu su žmona ir daugybe „kitų kunigaikščių, kunigaikštienių ir riterių“. Žilberas atliko taikos misiją nuo Prancūzijos ir Anglijos karalių, įteikė Anglijos karaliaus brangenybes.
• Pas popiežių Martyną V vyko derybas dėl sienų tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino sureguliavimo. Nurodoma, kad ordino delegacija rėmėsi žemėlapiu su Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Jogailos, Ldk Vytauto ir kitų kunigaikščių antspaudais.

1422

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ypatingai žiaurus badas Rusijoje.
• Vasario 7 d. Naugarduko bažnyčios koplyčioje įvyko 71 metų Lenkijos karaliaus Jogailos ir 17-metės Sofijos Alšėniškės vestuvės (ketvirtoji Jogailos sutuoktinė). Ceremonijai vadovavo Vilniaus vyskupas Motiejus Trakiškis.
• Ldk Vytautas – Čekijos karalius (iki 1423).
• Balandžio 16 d. - Žygimantas Kaributaitis, veikdamas Ldk Vytauto vardu, paskelbė karą imperatoriui Zigmantui Liuksemburgiečiui.
• Balandžio 21 d. - Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto, kaip Čekijos karaliaus, vietininkas Žygimantas Kaributaitis su 5 tūkst. kariuomenės Husitams į pagalbą išvyko į Čekiją.
• Gegužės 16 d. Čekijos karaliaus Vytauto vietininkas Žygimantas Kaributaitis su kariuomene įėjo į Prahą ir buvo paskelbtas valdytoju. Jie kartų su Husitais keturis kartus atrėmė imperatoriaus kariuomenės kryžiaus žygius.
• Liepos 14 d. – karalius Jogaila su Ldk Vytautu paskelbė Ordinui karą. Tai buvo paskutinis karas su kryžiuočių ordinu.
• Rugsėjo 27 d. buvo sudaryta Melno taikos sutartis, kuria Ordinas atsisakė bet kokių teisių į Žemaitiją ir galutinai nustatyta vakarinė LDK siena su Vokiečių ordinu. Bet Ordinui liko Klaipėdos kraštas.
• Lapkričio mėn, popiežius Martynas V grasindamas kryžiaus karu pareikalavo, kad Čekijos karalius ir Ldk Vytautas atšauktų savo vietininką Žygimantą Kaributaitį iš Čekijos.

1423

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kovo 30 d. Vengrijoje Kežmarko sutartimi Lenkija ir Lietuva susitaikė su imperatoriumi Zigmantu ir sutiko atšaukti Žygimantą Kaributaitį iš Čekijos. Imperatorius pripažino Melno taiką, atsisakė savo arbitražinio 1420 m. Vroclavo sprendimo.
• Gegužės 8 - 18 d. Veliuonos pilije vyko Ldk ir Lenkijos valdovų diplomatinis susitikimas su Ordino atstovais.ir buvo ratifikuota sudaryta Melno taikos sutartis, pagal kurią vakarinės Lietuvos sienos išliko iki XX a.
• Gruodžio 24 d. Žygimantas Kaributaitis su kariuomeme paliko Pragą. Po jo išvykimo iškart kilo pilietinis karas tarp husitų stovyklų.

1424

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ldk Vytauto kariuomene galutinai sutriuškino pretendentą į Aukso Ordos troną chaną Chudaidatą, kuris ižpuolė Odojevo kunigaikštystė.
• Kovo 5 d. Krokuvoje įvyko Lenkijos karaliaus Jogailos ketvirtos sutuoktinės Sofijos Alšėniškės karunacija.
• Balandžio 25 d. Ldk Vytautas priėmė Čekijos pasiuntinius ir griežtai atsisakė toliau remti husitus. Tada čekai tiesiogiai pakvietė Žygimantą Kaributaitį užimti Čekijos sostą.
• Birželio 25 d. Žygimantas Kaributaitis su 1,5 tūkst. kariuomene dar karta įėjo į Prahą ir buvo paskelbtas karaliumi, bet karunuotas taip ir nebuvo. Lenkijos karalius Jogaila konfoskavo jo tėvoniją, o popiežiaus lėgatas atskyrė ji nuo bažnyčios.
• Metų pabaigoje Ldk Vytauto kariuomene palaikė chaną Mochamedą, kuris isžygiavęs iš LDK, užemė Krymą.

1425

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 27 d. mirus Maskvos dk Vasilijui, jo uošvis Ldk Vytautas tapo Maskvos soste likusios savo dukters Sofijos ir jos sūnaus Vasilijaus globėju.
• Iškilus ginčui dėl Liubičo strateginio punkto Lenkijos ir Prūsijos pasienyje, Ldk Vytautas parėmė ne Lenkiją, o Vokiečių Ordiną. Kilęs rimtas konfliktas tarp Jogailos ir Vytauto gerai apibūdina to meto LDK ir Lenkijos santykių būklę.

1426

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Žiemos būta tokios šaltos, kad jūra rogėmis buvo važinėjama nuo Liubeko iki Danijos (Schutz. – Fol. 114).
• Ldk Vytauto palaikoma chano Ulu Mochamedo kariuomėne užemė Sarajevą.
• Ldk Vytauto kariuomenė įsiveržė į Pskovo žemė, bet nesėkmingai. Buvo pasirašyta taikos sutartis su pskoviečiais, Vasilijaus II sąjungininkais. Pskovas turėjo sumokėti kontribuciją ir įsipareigojo laikytis neutralumo lietuvių žygio į Naugardą metu.
• Liepos 16 d. Žygimantas Kaributaitis kartu su Prokopu Didžioju vadovavo husitams mušyje ties Ūsčiu prie Labės ir nugalėjo Šv. Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto I kariuomenę.

1427

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Prūsijoje nuo maro mirė 183 Ordino broliai, 3 vyskupai, per 38 000 miestiečių ir valstiečių, iš viso 81 746 žmonės. Vakaruose siausdavo didelės epidemijos kartu su kareiviais ateidavo ir į Prūsiją.
• Ldk Vytauto dukte Sofija oficialiai perdavė globuoti Vytautui Maskvos kunigaikštystė.
• Balandžio 17 d. Prahos husitai, visą laiką įtarinėję Žygimantą Kaributaitį ir akylai stebėję jo veiksmus, sukėlė liaudį prieš kunigaikštį. Jis buvo suimtas.
• Rugpjūčio 3 d. Ldk Vytautas sudarė taikos sutartys su Tverės kunigaikščiais, pagal kuriuos jie tampa jo vasalais. Panašios sutartys buvo sudarytos su Riazanės dk ir Pronsko kunigaikščiais.
• Metų pab. Žygimantas Kaributaitis pakliuvo į kalėjimą dėl slapto susirašinejimo su Šv. Romos imperijos imperatoriumi Zigmantu I ir su Ldk Vytautu, nes norėjo sutaikyti husitus ir katalikus. Veliau buvo išsiustas į Lenkiją.

1428

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Surengtame LDK kariuomenės žygyje prieš Didijį Naugardą dalyvavo Žygimantas Kęstutaitis.
• Liepos 28 d. Ldk Vytautas sudarė taikos sutartį su Naugardu, išreikalaudamas iš jo didelę kontribuciją.
• Gruodžio 5 d. laiške Vokiečių ordino magistrui Ldk Vytautas pirmą kartą atskleidė savo sumanymą karūnuotis Lietuvos karaliumi.

1429

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 23 d. – Lucko suvažiavime imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė Vytautui karūną. Vroclovo miesto tarybos nario Jono Steinkellerio pranešime kalbama apie Vytauto ketinimą karūnuotis leičių karaliumi (konyng der Leytten). Karūnavimas planuotas 1430 m. rugsėjo 8 d.
• Sausio 29 d. – nutrūko Lucko derybos tarp Vytauto, Jogailos bei Zigmanto I. Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos valdovai nesutarė dėl Vytauto karūnavimo.
• Lapkričio 15 d. popiežius Martynas V pareikalavo, kad be Bažnyčios sutikimo imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis nekarūnuotų Ldk Vytauto Vilniuje.
• Ldk Vytauto iniciatyva Smolenske buvo sukurtas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis. Jį rašė vyskupui artimi žmonės, naudodamiesi pačio Vytauto 1390 m. vokiškai rašytu tekstu apie Kęstučio kovas su Jogaila dėl valdžios.

1430

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ldk Vytautas sudarė taikos sutartys su Riazanės ir Pronskių kunigaikščiais, pagal kurias jie tampa jo vasalais.
• Nuo balandžio mėn. Žygimantas Kaributaitis dalyvauja husitų judėjime Silėzijoje.
• Rugsėjo 8 d. planuotą Ldk Vytauto jo žmonos Julijonos karūnaciją sutrukdė lenkai, rugpjūčio viduryje Vokietijos ir Lenkijos pasienyje suėmus imperatoriaus įgaliotinius.
• Spalio pradžioje į Lietuvą kartu su Ldk Vytautą palaikiusiu Lenkijos karaliaus Jogaila atvykęs Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis sužlugdė Lietuvos karaliaus vainikavimą antrą bandymą.
• Spalio 21 d. Ldk Vytautas raštininkui Mikalojui Trakuose padiktavo testamentą ir nurodė, kad jį palaidotų Vilniaus katedroje, prie šv. Mykolo altoriaus, šalia mirusios pirmos žmonos Onos.
• Spalio 27 d. netikėtai mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (g. Senuosiuose Trakuose apie 1350 m.). Palaidotas Vilniaus katedroje.
• Spalio - lapkričio mėn. lenkai užėmė Podolę, nes Algirdo sūnus Švitrigaila po išrinkimo didžiuoju kunigaikščiu paskelbė apie visišką savo savarankiškumą ir ryšių su Lenkija nutraukimą.
• Lapkričio 7 d. Trakuose Lenkijos karalius Jogaila sudarė su Švitrigaila paliaubas ir pripažino jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (Ldk iki 1432 m.).
• Lapkričio 7 d. tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo sudarytos paliaubos iki kitų metų rugpjūčio 15 d. Lenkai sąlygų nesilaikė ir pilių Lietuvai atiduoti neskubėjo, dėl to Švitrigaila pradėjo puolimą.