Zabičiūnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Zabičiūnai

Zabičiūnai
55°39′40″N 25°47′28″E / 55.661°N 25.791°E / 55.661; 25.791 (Zabičiūnai)Koordinatės:55°39′40″N 25°47′28″E / 55.661°N 25.791°E / 55.661; 25.791 (Zabičiūnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija: Antalieptės seniūnija
Gyventojų: 53 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Zabičiū́nai
Kilmininkas: Zabičiū́nų
Naudininkas: Zabičiū́nams
Galininkas: Zabičiū́nus
Įnagininkas: Zabičiū́nais
Vietininkas: Zabičiū́nuose

Zabičiūnai – kaimas Zarasų rajono savivaldybės vakaruose, 4 km į pietvakarius nuo Antalieptės.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
SilentHillFilmCultSymbol.svg Zabičiūnų piliakalnis
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Istorija

Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas didikų Radvilų valdų aprašyme 1594 m. Bagdanavo pavadinimu. Nuo 1667 m. Vasaknų dvaro valdų inventoriuje greta pavadinimo Bagdanavas jau rašoma Zabičiūnai.

Tuomet priklausė Breslaujos apskrities pastalininkui Jurgiui Vladislovui Daumantui-Siesickiui. Nuo 1724 m. Vasaknų dvaro valdos, tarp jų ir Zabičiūnų kaimas atiteko grafui Ferdinantui Pliateriui, nuo 1828 m. giminystės keliu perėjo grafui Jonui Mykolui Tiškevičiui, kurio palikuonys šią vietovę turėjo iki 1915 m.

Carinės priespaudos metais, kai 18641914 m. buvo uždraustas lietuviškas raštas ir knyga, kaime veikė slaptos „daraktorinės“ mokyklos, spaudą atnešdavo knygnešiai Juozas Baranauskas, Tamošius Stankūnas, Petras Galinis ir kiti.

Zabičiūniškiai aktyviai dalyvavo 1905 m. anticariniame bruzdėjime, už tai trys iš jų – Banediktas Ančius (32 m.), Jonas Nenėnas (22 m.) ir Kazys Urbanas (21 m.) – pateko į žandarų rankas. 1907 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos karo teismas juos pasmerkė mirties bausme pakariant, kuri buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. Iš Sibiro į tėviškę 1918 m. grižo tik Kazys Urbanas, kiti du žuvo tremtyje.

19121915 m. kaimas išsiskirstė viensėdžiais. 1923 m. duomenimis, buvo 58 sodybos su 340 gyventojų. 19401951 m. nacistinės ir sovietinės okupacijos laikotarpiu kaimas prarado 58 gyventojus. 1949 m. gyventojai buvo suvaryti į kolūkį „Jaunoji gvardija“. Pirmąjį kolūkio pirmininką Antaną Pamakštį (1909–1950) nužudė Lietuvos partizanai.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m.
1970 m.sur.[2] 1987 m.[3] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
161 125 96 82 53



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Zabičiūnai OpenLayers žemėlapyje
Zabičiūnai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Šaltiniai

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Zabičiūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 833 psl.
  3. Zabičiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 608 psl.
  4. Zabičiūnai maps.vlasenko.net
  5. Zabičiūnai loadmap.net

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: