Zabičiūnai
| Zabičiūnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Zabičiūnai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Utenos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Zarasų rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Antalieptės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 37 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Zabičiūnai – kaimas Zarasų rajono savivaldybės vakaruose, 4 km į pietvakarius nuo Antalieptės.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Zabičiūnų piliakalnis
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Istorija
Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas didikų Radvilų valdų aprašyme 1594 m. Bagdanavo pavadinimu. Nuo 1667 m. Vasaknų dvaro valdų inventoriuje greta pavadinimo Bagdanavas jau rašoma Zabičiūnai.
Tuomet priklausė Breslaujos apskrities pastalininkui Jurgiui Vladislovui Daumantui-Siesickiui. Nuo 1724 m. Vasaknų dvaro valdos, tarp jų ir Zabičiūnų kaimas atiteko grafui Ferdinantui Pliateriui, nuo 1828 m. giminystės keliu perėjo grafui Jonui Mykolui Tiškevičiui, kurio palikuonys šią vietovę turėjo iki 1915 m.
Carinės priespaudos metais, kai 1864–1914 m. buvo uždraustas lietuviškas raštas ir knyga, kaime veikė slaptos „daraktorinės“ mokyklos, spaudą atnešdavo knygnešiai Juozas Baranauskas, Tamošius Stankūnas, Petras Galinis ir kiti.
Zabičiūniškiai aktyviai dalyvavo 1905 m. anticariniame bruzdėjime, už tai trys iš jų – Banediktas Ančius (32 m.), Jonas Nenėnas (22 m.) ir Kazys Urbanas (21 m.) – pateko į žandarų rankas. 1907 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos karo teismas juos pasmerkė mirties bausme pakariant, kuri buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. Iš Sibiro į tėviškę 1918 m. grižo tik Kazys Urbanas, kiti du žuvo tremtyje.
1912–1915 m. kaimas išsiskirstė viensėdžiais. 1923 m. duomenimis, buvo 58 sodybos su 340 gyventojų. 1940–1951 m. nacistinės ir sovietinės okupacijos laikotarpiu kaimas prarado 58 gyventojus. 1949 m. gyventojai buvo suvaryti į kolūkį „Jaunoji gvardija“. Pirmąjį kolūkio pirmininką Antaną Pamakštį (1909–1950) nužudė Lietuvos partizanai.
Gyventojai
 | |||||||
| 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[2] | 1970 m.sur.[3] | 1979 m.sur.[4] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 324 | 340 | 340 | 167 | 161 | 138 | ||
| 1987 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 125 | 96 | 82 | 53 | 37 | - | ||
| |||||||
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Zabičiūnai TSRS topografiniame žemėlapyje[6][7]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Šaltiniai
- ↑ Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Zabičiūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 833 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Zabičiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 608 psl.
- ↑ Zabičiūnai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Zabičiūnai loadmap.net
- Zabiczuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 180 psl. (lenk.)
- Vytautas Indrašius, „Antalieptės kraštas“, dalis III, 2010. psl. 430–540.