Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Zarasų bažnyčia)
Christian cross.svg
Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Zarasai church.jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Panevėžio vyskupija
Dekanatas Zarasų katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1878 m.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija: Zarasų miesto seniūnija
Gyvenvietė: Zarasai
Adresas Bažnyčios g. 3

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasuose, vienoje aukščiausių miesto vietų.

Istorija

Bažnyčios interjeras per Žolinę.

Zarasai 13871795 m. buvo Vilniaus vyskupo valda. 1508 m. minima bažnyčia (tikriausiai stovėjusi Zaraso ežero Didžiojoje saloje). 1522 m. patvirtinta Zarasų altarijos rundacija. 1528 m. įkurta parapija. Klebonui 1530 m. dovanotas palivarkas ir 12 valstiečių kiemų. XVI a. pabaigoje Vilniaus vyskupas Jonas bažnyčią atnaujino ir padidino. 1610 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, jos statybą fundavo Zigmantas Vaza. 1655 m. sudegė, iki 1674 m. atstatyta, 1675 m. konsekruota Vilniaus vyskupo.

1702 m. sudegė klebonija su bažnyčios archyvu. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Sena medinė bažnyčia buvo begriūvanti, todėl 1837 m. joje uždraustos pamaldos. Pastatyta laikina stoginė buvo neišvaizdi. Vyskupas Motiejus Valančius 1851 m. įsakė ją nugriauti ir pastatyti kitą laikiną bažnyčią.

Upytės apskrities matininkas Fiodorovas 1837 m. parengė mūrinės bažnyčios projektą, bet jį reikėjo perdaryti. Caras jo vardu pavadinto apskrities miesto (Zarasai 18361918 m. oficialiai vadinti Novoaleksandovsku) bažnyčios statybai leido skirti paskolą. 1840 m. paimta 4000, 1843 m. – 6000 rublių. Iš bažnyčios skirtų medžiagų klebonas Aleksandras Stanevičius pastatė malūną ir alaus daryklą. Išmūrijus bažnyčios pamatus ir 3 sienas iki langų, 1844 m. darbai sustojo, nes pritrūko lėšų. 1849 m. parengtas naujas bažnyčios projektas. Paaiškėjo, kad bažnyčia pradėta statyti iš netinkamų plytų.

1862 m. bažnyčia pastatyta. Joje 1869 m. atsirado 12 plyšių. Sienų trūkinėjimo priežastis 1874 m. nustatinėjo architektas Ustinas Golinevičius. Klebono Prano Stašausko rūpesčiu bažnyčia 1878 m. suremontuota: mediniai pamatai pakeisti mūriniais, suveržtos sienos ir bokštai, užtaisyti plyšiai, išdažytas vidus. 1906 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Gasparas Cirtautas. Už palankumą 1863 m. sukilėliams klebonai J. Narkevičius ir Mykolas Skorupskis (pastarasis bažnyčioje panaikino lietuviškas giesmes ir lietuviškus pamokslus) ištremti į Sibirą. Klebonas kanauninkas Juozas Mazūras 1935 m. bažnyčią suremontavo ir nudažė.

1941 m. birželio 24 d. raudonarmiečiai apšaudė bažnyčią ir sužalojo jos bokštą. Klebonas Stasys Baltrimas suimtas ir išvežtas; dingo be žinios. 19411945 m. klebonavęs Jonas Nagulevičius (1900–1992) suremontavo bažnyčią, atstatė ūkinius trobesius, pastatė prieglaudą. Klebonas Stanislovas Krištanaitis (1912–1980) 19501956 m. kalintas.

Architektūra

Bažnyčia neobarokinė, stačiakampio plano (38 × 24 m), dvibokštė, vienanavė. Turi 3 altorius. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+74-0=74 wiki spaudos ženklai).