Zarasai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Zarasai
   ZarasaiCOA.jpg   
Zarasai.jpg

Zarasai
55°43′52″N 26°14′49″E / 55.731°N 26.247°E / 55.731; 26.247 (Zarasai)Koordinatės:55°43′52″N 26°14′49″E / 55.731°N 26.247°E / 55.731; 26.247 (Zarasai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija: Zarasų miesto seniūnija
Gyventojų: 7 165 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Zarasaĩ
Kilmininkas: Zarasų̃
Naudininkas: Zarasáms
Galininkas: Zãrasus
Įnagininkas: Zarasaĩs
Vietininkas: Zarasuosè
Istoriniai pavadinimai
  • lenk. Jeziorasy
  • rus. Езеросы, Новоалександровскъ[2], rus. Езёросы, Новоалександровск, Езiоросы[3]
  • vok. Ossersee
Pašto kodas: LT-32001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ZarasaiVikiteka

Zarasai – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 49 km į šiaurės rytus nuo Utenos. Zarasų rajono savivaldybės centras, Zarasų miesto seniūnija, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas, kurortinė teritorija. Iš miesto aikštės išeina šešios radialinės gatvės. Viena iš jų veda link Zaraso ežero.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1878 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Mokyklos:
Japanese Map symbol (Library).svg Zarasų viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Zarasų krašto muziejus
Zarasų kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Grazutes regioninis parkas.png


Zarasų miestas išsidėstęs ežerų apsuptoje kalvotoje vietoje, Zarasų aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis), šiaurinėje rajono dalyje, netoli Latvijos sienos. Miestas apsuptas ežerų – miesto pietvakariuose telkšo Zarasas, pietuose – Zarasaitis, pietryčiuose – Baltas, o rytuose – Griežtos ežeras. Zarasaitį su Griežta jungia Laukesos upelis, su Zarasu ir Baltu skiria tiltai. Miesto pietryčiuose – Magučių miškas. Aukščiausia vieta yra rytiniame Zarasaičio ir Balto ežerų krante – Skautų kalnas (170 m virš jūros lygio), ant kurio iki 1954 m. stovėjo aukščiausias Baltijos šalyse slidinėjimo tramplinas.

Yra kempingas, vandens sporto centras.

1994 m. liepos 30 d. Zarasuose užfiksuota aukščiausia Lietuvoje temperatūra (nuo matavimų pradžios), siekusi 37,5 °C [4].

Zarasus iš visų pusių supa ežerai. Savo užuomazgoje miestas išsiteko vienoje Zaraso ežero saloje, o dabar jo ribos remiasi į septynis ežerus. Iš miestą supančių kalnelių Zarasai atrodo lyg iškilę virš ežerų.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Zarasai OpenLayers žemėlapyje
Zarasai „WikiMapia“ žemėlapyje[5]
Zarasai TSRS topografiniame žemėlapyje[6][7].


Istorija

Ketaus obeliskas 18301836 m. nutiestam keliui Kaunas–Daugpilis. Pastatytas 1845 m., skulptorius Peter Šteinleller, aukštis 11,1 m.
Zarasų viešoji biblioteka ir muziejus
Zarasų parkas Sėlių aikštėje
Paminklas D. Bukontui miesto parke (skulptorius Leonas Strioga)

Nors archeologinių ar rašytinių šaltinių nerasta, bet daugelis autorių teigia, kad Zarasų įkūrimo pradžios reikia ieškoti XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje. Iki tol čia gyveno sėliai. Oficialiai miesto pradžia laikoma 1506 metai. Tuo metu dabartinio miesto teritorijoje buvęs Zarasų dvaras, o Zaraso ežero Didžiojoje saloje – vienuolynas (tikriausiai karmelitų) su mūrine bažnyčia, kurių griuvėsius dar XX amžiaus pradžioje zarasiškiai ardė miesto statyboms. Salą su ežero krantu jungęs 200 m ilgio medinis tiltas. Nors vietovė nepažymėta nė viename XV a. pabaigos – XVI a. pradžios Lietuvos ar Livonijos žemėlapyje, gyvenvietei čia atsirasti tuo laiku sąlygos buvo palankios, nes vietovė labai tinkama gyventi, per ją nuo seno ėjo vienas iš pagrindinių prekybos kelių iš centrinės Lietuvos į Rygą ir Pskovą. 1530 m. Zaraso ežero salos vienuolynas buvo perkeltas į Antalieptę, o Zarasų bažnyčia – į krantą, dabartinę jos vietą.

Vietovė nuo XIV iki XVIII a. priklausė Vilniaus vyskupui. XV a. pabaigoje minimas Zarasų dvaras, 1522 m. miestelis. 1598 m. minimas Zarasų valsčius. 1610 m. Zarasuose pastatyta nauja Zarasų bažnyčia, kuri kartu su miestelio dalimi sudegė 1654-1667 m. kare ir tik 1674 m. buvo atstatyta. Nuo 1613 m. Zarasai žymimi LDK žemėlapiuose. 1669 m. miestelyje gyveno daugiau kaip 300 žmonių, buvo smuklė, kalvė, susiformavęs penkių gatvių tinklas – pagrindiniai keliai į kitus miestus. Miestelis sunyko per Šiaurės karą, jo gyventojus praretino 1708-1711 m. siautėjęs maras. 1721 m. inventoriaus žiniomis, čia gyveno apie 100 žmonių, amatininkų nebuvo. Vėlesnių inventorių šaltiniai nurodo nežymų gyventojų skaičiaus svyravimą, nebuvo turgų, gyveno viena prekybininkų žydų šeima, keitėsi tik pavienių amatininkų sudėtis. Miestelis virto žemdirbių gyvenviete. Jie atlikinėjo daug prievolių dvarui: taisė miestelio tiltą, špitolę, smuklę, vyko su pastotėmis į Vilnių, Rygą. Zarasai kiek atgijo XVIII a. 2-ojoje pusėje: įsteigta mokykla, taip pat muitinė, kuri davė valstiečiams leidimus parduoti Rygoje linus. 1735 m. Baraukoje pastatyta pirmoji Zarasų sentikių cerkvė.

Karo su Napoleonu metu ties Zarasais įvyko rusų ir prancūzų kariuomenių susirėmimas, per juos ėjo vienas iš Napoleono kariuomenės kelių. Tolesniam Zarasų augimui didelę reikšmę turėjo 1830 m. pradėtas tiesti Daugpilio-Kauno plentas. 1831 m. prie miesto keliskart su caro kariuomene kovėsi sukilėliai. Miesteliui žymių nuostolių padarė 1834 m. prekymečio metu kilęs gaisras, kuris sudegino visą centrinę jo dalį. 1843 m. paskelbti caro įsakai įkurti miesto rotušę ir patvirtinti 1836 m. nurodymus, padaryti miestą apskrities centru, suteikti herbą ir pervadinti Novoaleksandrovsku. 1847 m. sentikių cerkvė sugriauta. 1872 m. įkurta vieningo tikėjimo cerkvė, bet vėliau sentikiai atsiskyrė nuo stačiatikių.

Zarasai su netvarkingai išsidėsčiusiais pastatais nuolat degė. Siekiant to išvengti, 1837 m. patvirtintas Zarasų miesto planas su įdomiu, labai tinkančiu vietovaizdžiui aikštės ir gatvių sprendimu. Projekte buvo numatyta keturkampė, viename gale pusapvalė aikštė, iš kurios eina radialinės gatvės, besikertančios su žiedinėmis. Nuo tų laikų miesto centrinės dalies išplanavimas su mažais pakitimais išliko iki mūsų dienų. Zarasai – vienintelis tokio plano respublikos rajonų miestas.

Miestas išaugo 18361842 m. nutiesus traktą Sankt Peterburgas–Varšuva. Per du dešimtmečius gyventojų pagausėjo 7 kartus (iki 5520).

1919 m. rugpjūčio 25 d. miestas išvaduotas nuo bolševikų (vėliausiai iš visų Lietuvos miestų)[8]. 1932 m. Zarasams suteiktas kurortinio miesto ir vasarvietės statusas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas paminklas M. Melnikaitei (1955 m., skulptorius J. Mikėnas, architektas G. Valiuškis), įsteigtas jos garbei muziejus, vėliau pastatyti dabartinės savivaldybės pastatas (1975 m., architektas V. Geibūnas), pašto rūmai (1976 m., architektas E. Pšenisnovas).

1992 m. pašventinta nauja sentikių cerkvė, parapijai priklauso apie 1000 tikinčiųjų. 1996 m. patvirtintas Zarasų herbas. 2008 m. Zarasai paskelbti pirmąja Lietuvos kultūros sostine. 2008 m. rugsėjo 10 d. Zarasams suteiktas kurortinės teritorijos statusas.

2011 m. Zaraso ežero pakrantėje įrengtas įspūdingas kraštovaizdžio apžvalgos ratas. Lietuvoje unikalus ir analogų neturintis statinys yra 17 metrų aukščio ir 34 metrų pločio, jis įrengtas remiantis Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektu [9].

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1598 m. Zarasų valsčiaus centras
18391842 m. Vidžių apskrities centras
18351915 m. Zarasų apskrities centras Kauno gubernija
19151950 m.
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Zarasų apylinkės centras Zarasų rajono centras Vilniaus sritis
19531995 m.
1995 Zarasų miesto seniūnija, Zarasų seniūnijos centras Zarasų rajono savivaldybės centras Utenos apskritis


Pavadinimo kilmė

Dar 1522 m. Zarasai minimi vardu Jeziorosy. Miesto vardas Zarasai oficialiai vartotas iki 1836 m., kai čia viešėjo caras ir vietovė jam taip patiko, kad jo įsakymu miestas pervadintas sūnaus ir sosto paveldėtojo Nikolajaus garbei kaip Novoaleksandrovskas (rus. Новоалександровск; galiojo iki 1918 m.). 1919 m. miestas gavo lietuvišką pavadinimą Ežerėnai – norėta vietovardį sulietuvinti, kadangi lenkiškai nuo XVI a. pradžios buvo rašoma Jeziorosy (lenk. jezioro – „ežeras“), 1920 m. Lietuvos žemėlapyje aptinkamas vertimas Jarosai. Tačiau jau Kazimieras Būga išaiškino, kad Zarasai yra iš sėlių kalbos atėjęs vietovardis (sėliškai ezaras – „ežeras“, o Zaraso ežeras vadinosi Ezerasas arba Ezarasas). Iš ežero pavadinimo palaipsniui radosi ir miesto vardas (panašiai kaip Jūžintai, Svėdasai ir kiti šiaurės Aukštaitijos vietovardžiai), tiesa, iš pradžių kaip Azarasai (išnykus sėliams), o paskui ir Zarasai, kuris ir prigijo tarp vietos gyventojų (priešingai nei Ežerėnai – jau 1929 m. oficiali miesto vardo lytis pripažinta Zarasai).[10]

Liaudies etimologija pasakoja tokią miesto atsiradimo legendą. Kadaise ant didelės kalvos gyvenusi milžinų šeima, kurioje augęs milžinukas Azerasas – linksmas, greitas ir mėgstąs žaisti slėpynių. Tėvai labai mylėję savo sūnų ir dažnai žaisdavę su juo. Viena dieną šeimą išėjusi miškan. Milžinukas taip pasislėpęs, kad tėvai jau nebesugebėję jo rasti. Tėvai šaukę – „Azerasai! Azerasai! Azerasai!“, bet aidas atkartojęs tik „Zarasai! Zarasai! Zarasai!“ Nuo balsų pabudęs milžinukas suskubęs pas tėvus ir visi apsidžiaugę, kad surado vieni kitą. Vėliau ant kalvos apsigyvenę žmonės čia įkūrė miestą ir pavadino milžinų šeimos atminimui Zarasais.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.[3] 1896 m.[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur.
4 770 7 556 6 300 3 785 4 500 4 700
1970 m.sur.[11] 1976 m.[12][13] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
6 624 7 400 7 250 8 916 8 365 7 165

Žymūs žmonės

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. Zarasai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Новоалександровскъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 21 (41) : Нибелунги — Нэффцер. С.-Петербургъ, 1897., 259 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Новоалександровскъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 514 psl. (rus.)
  4. Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.
  5. Zarasai wikimapia.org
  6. Zarasai maps.vlasenko.net
  7. Zarasai loadmap.net
  8. Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušienė, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 82
  9. http://www.balsas.lt/naujiena/555823/zarasuose-naujas-apzvalgos-ratas
  10. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 267–269 psl.
  11. Zarasai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 839 psl.
  12. Zarasai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 425 psl.
  13. Zarasai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 613 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • VP-bot1 – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • KS – KS