Zatoro kunigaikštystė
Zatoro kunigaikštystė (lenk. Księstwo Zatorskie) - viena iš Silezijos kunigaikštysčių. Žinoma ir kaip hercogystė dėl hercogo ir kunigaikščio titulų lygiavertiškumo.
Kunigaikštystė susidarė 1454 m., kai atskilo nuo Osvencimo kunigaikštystės. 1494 m. jos valdovas kunigaikštis Janas V (Jan V Zatorski), po paskutinio jo brolio ir bendravaldovio mirties (pradžioje kunigaikštystę valdė 4 kunigaikščiai), būdamas bevaikis ir neturėdamas įpėdinio, pardavė kunigaikštystę Lenkijos karaliui Janui I su sąlyga, kad jis iki mirties liks kunigaikštis.
1513 m. Zatoro kunigaikštystė oficialiai prisijungė prie Lenkijos, nuo 1563 m. ji buvo Lenkijos karūnos valdų dalimi (Krokuvos vaivadija). Kunigaikštystė teisiškai išlaikė kunigaikštystės statusą, nors neturėjo jokių privilegijų.
1772 m., Pirmojo ATR padalijimo metu, Zatoro kunigaikštystės žemės tapo Austrijos imperijos dalimi. 1815-1866 m. kunigaikštystė (vadinama hercogyste) buvo Vokiečių Sąjungos dalis. Iki 1918 m. Austrijos imperatoriai turėjo ir Zatoro hercogo (Herzog von Zator) titulą, kuris buvo Austrijos imperatoriaus didžiojo titulo dalis.
Kunigaikštystė panaikinta jos žemes prijungus prie Lenkijos respublikos.
| ||||||