Prūsų Krantas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Zelenogradskas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prūsų Krantas
Zelenogradskas
   Coat of Arms of Pravdinsk (Kaliningrad oblast).png      Flag of Pravdinsk (Kaliningrad oblast).png   
Cerkov pravdinsk.jpg
Šv. Jurgio bažnyčia, pradėta statyti 1313 m.

Prūsų Krantas
Zelenogradskas
54°58′N 20°29′E / 54.97°N 20.48°E / 54.97; 20.48 (Prūsų Krantas)Koordinatės:54°58′N 20°29′E / 54.97°N 20.48°E / 54.97; 20.48 (Prūsų Krantas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Sritis: Vėliava Karaliaučiaus sritis
Rajonas: Vėliava Zelenogradsko rajonas
Miesto gyvenvietė: Zelenogradsko miesto gyvenvietė
Įkūrimo data: 1252 m. Miesto teisės 1916 m.
Gyventojų: 4 323 (2010 m.)
Plotas: 17 km²
Tankumas (2010): 254 žm./km²
Altitudė: 5 m
Istoriniai pavadinimai

vok. Cranz
rus. Зеленоградск

Pašto kodas: 238530
Tel. kodas: +7 40150

Prūsų Krantas arba Zelenogradskas (liet. Krantas; vok. Cranz, nuo 1946 m. rus. Зеленоградск) – miestelis Kaliningrado srityje, Kuršių Nerijos pietinėje dalyje, populiarus Kaliningrado bei Lietuvos gyventojų kurortas. [1][2]

Turinys

Istorija

Centrinė gatvė
Vytauto Didžiojo universiteto studentai Krance plaukioja laivu 1930 metų rugpjūčio 19 dieną

Senovėje Kranto miesto vietoje buvo prūsų žvejų kaimelis šalia Viskiautų – prūsų miestelio vikingų laikais. Kryžiuočiams užkariavus Prūsiją jis buvo apgyvendintas vokiečių. Vokiškas pavadinimas Cranz (iš pradžių Cranzkuhren) ir yra kilęs iš prūsų - lietuvių žodžio krantas.

XIX a. kaimelis tapo vienu pagrindinių Prūsijos karalystės kurortu Rytų Prūsijos pakrantėje. Jo populiarumas dar labiau išaugo pastačius geležinkelio liniją iš Karaliaučiaus 1885 m. Nuo 1895 m. Krantas žinomas kaip „karališkasis kurortas“. Nors turistų ir gausėjo, žvejyba liko labai stipria pramonės šaka. Rūkyta plekšnė buvo vietinis delikatesas. Nors prieš Antrąjį pasaulinį karą Krantas ir turėjo daugiau nei 6,000 gyventojų, miesto teisių jis neturėjo.

Rytų Prūsiją okupavus Tarybų Sąjungai Antrojo pasaulinio karo metu, vietiniai gyventojai pabėgo arba buvo išvaryti, nors miestelis ir nukentėjo minimaliai. Miestelis pervadintas Zelenogradsku (rus. Žaliasis miestas), 1945 m. jam suteiktos miesto teisės.

15251701 m. Prūsijos kunigaikštystės, 17011723 m. Prūsijos karalystės, 17231818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities miestelis, nuo 1935 m. balandžio 1 d. savivaldybė. [3] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono centras.

15251701 m. Prūsijos kunigaikštystės, 17011723 m. Prūsijos karalystės, 17231818 m.Prūsijos karalystėsRytų Prūsijos departamento, |-
Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181939 m. Žuvininkų apskritis Karaliaučiaus apygarda
19391945 m. Sembos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kranco rajonas TSRS
19472006 m. Zelenogradsko rajonas Kaliningrado sritis
nuo 2006 m. Zelenogradsko municipalinis rajonas Kaliningrado sritis


Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1907 m. ir 2010 m.
1907 m. 1910 m.sur. 1933 m.sur. 1939 m.sur.[4] 1959 m.sur.
2 502 2 570 4 667 5 089 6 900
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m.sur. 2010 m. -
9 800 10 786 12 509 12 025 -

Žymūs žmonės

Krante gimė:

{{#ask:Prūsų Krantas |?Koordinatės |format=template |headers=show |link=all |template=Fotothek/show |userparam=|width=500|height=480|title=|nr=0029 |offset= |limit= }}

Šaltiniai

  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. Labota GenWiki
  4. Sembos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: