Zenonas Mačionis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Zenonas Mačionis

Gimė 1933 m. rugpjūčio 13 d.
Juostininkų k., Anykščių raj.
Mirė 2002 m. birželio 16 d. (68 m.)
Vilnius

Veikla
Mokslininkas chemikas, pedagogas, publicistas, kraštotyrininkas, visuomenininkas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Turinys

Zenonas Mačionis (1933 m. rugpjūčio 12 d. Juostininkai, Raguvos valsčius2002 m. birželio 16 d. Vilnius) – Lietuvos chemikas, mokslo istorikas, fizinių mokslų daktaras.

Anykštėno Biografija

Tėvai: Alfonsas Mačionis (18961968) ir Zofija Bertmonaitė-Mačionienė (19031988) iš Andrioniškio – žemdirbiai, pasiturintys ir apsišvietę ūkininkai. Sesuo Vilija Mačionytė-Magalinskienė (g. 1937 m.) – pedagogė, brolis Arvydas Mačionis (g. 1947 m.) – inžinierius, pedagogas.

Mokėsi Juostininkų pradžios mokykloje, 1952 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą aukso medaliu. 19521957 m. studijavo Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, įgijo chemiko išsilavinimą.

19571959 m. Z. Mačionis dirbo Šiaulių "Elnio" odos ir avalynės kombinate meistru.

19591962 m. jis tęsė studijas Minsko (Baltarusija) universiteto Chemijos fakulteto aspirantūroje, kur rengė disertaciją iš polimerų chemijos. 1964 m. Vilniaus universitete jis apsigynė disertaciją "Anijoninės polimerizacijos būdu gautų stirenoo, alfa-metilstireno ir cikloheksadieno-1,3 polimeranalogų ir jų mišinių klampos, spūdumo ir fluorescencijos tyrimas" – pirmąjį mokslinį darbą Lietuvoje, parengtą polimerų chemijos srityje, buvo chemijos mokslų kandidatas, 1993 m. nostrifikuotas fizinių mokslų, chemijos daktaras.

Nuo 1962 m. iki gyvenimo pabaigos jis dėstė Vilniaus universitete. 19621969 m. Z. Mačionis buvo Cheminės technologijos katedros vyresnysis dėstytojas, 19691971 m. – tos pačios katedros docentas, 19712002 m. – Chemijos fakulteto Polimerų chemijos katedros docentas. Jis parengė studentams apie 10 polimerų chemijos mokymo programų ir jas dėstė. Tarp kitų jo dėstomų dalykų buvo ir plastikų perdirbimo bei chemijos istorijos kursai.

Z. Mačionio mokslinės veiklos sritis – anijoninė polimerizacija, amino akrilatinių kopolimerų ir katijoninių polimerų sintezė, inden-kumaroninių dervų modifikavimas. Vienas ir su bendraautoriais jis paskelbė apie 80 mokslinių darbų apie polimerizacijos procesus, fizines ir chemines polimerų savybes, šioje srityje padarė tris atradimus, kūrė ir įtvirtino polimerų chemijos lietuviškus terminus.

19671974 m. Z. Mačionis buvo D. Mendelejevo chemikų draugijos Chemijos fakulteto tarybos pirmininkas. Jis buvo žurnalo "Chemija" redakcinės kolegijos narys, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto muziejaus iniciatorius, kūrėjas ir tvarkytojas (nuo 1979 m.), Chemijos fakulteto metraštininkas ir chemikų senjorų klubo kūrėjas.

Z. Mačionis parašė ir išleido 11 mokomųjų leidinių, kelis monografijas, taip pat kraštotyros ir bibliografinių leidinių.

Z. Mačionio leidiniai:

  • 1976 m. – "Stambiamolekulinių medžiagų tyrimas : laboratoriniai darbai" (mokomasis leidinys, su Leopoldu Radžiūnu).
  • 1984 m. – "Chemijos ištakos Lietuvoje" (su J. Kudaba), "Chemija Vilniaus V. Kapsuko universitete" (mokymo priemonė).
  • 1991 m. – "Iš chemijos mokslo istorijos Lietuvoje" (istorinė apžvalga).
  • 1992 m. – "Profesorius Vincas Čepinskis" (monografija, su Jonu Čepinskiu).
  • 1998 m. – "Gerardas Bajoras : bibliografinė rodyklė", "Mikrokiekių chemija : aparatūra, technika, laboratoriniai darbai" (mokomasis leidinys).
  • 2000 m. – "Profesorius Kazys Daukšas" (monografija), "Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas : 178419441999" (istorinė apžvalga).
  • 2001 m. – "Juostininkai : kaimas ir žmonės" (kraštotyros rinkinys).

Kartu su kitais mokslininkais jis parengė ir išleido mokomąją priemonę "Stambiamolekulinių junginių sintezė" (19781983 m.).

Jis taip pat redagavo "Chemijos terminų aiškinamąjį žodyną" (1997 m.). Iki gyvenimo pabaigos Z. Mačionis rengė antrąjį jo leidimą (2003 m.) bei rinko medžiagą monografijai "Lietuvos chemijos ir biochemijos istorija".

Z. Mačionis buvo Juostininkų kraštiečių susitikimų organizatorius, taip pat surengė Vilniaus Mačionių susitikimą, sudarė Mačionių giminės genealoginį medį.

Laisvalaikiu domėjosi žurnalistika, rašė publicistinius straipsnius.

Buvo vedęs, žmona Živilė Antanina Brazauskaitė-Mačionienė (g. 1933 m.) iš Kupiškio – architektė restauratorė. Vaikai: Dalia Mačionytė (g. 1966 m.) – teatrologė, floristė, Jurga Mačionytė (g. 1968 m.) – teatro režisierė ir pedagogė, Vaidotas Mačionis (g. 1976 m.) – transporto inžinierius.

Mirė 2002 m. birželio 16 d. Vilniuje.

L. Kazlauskienė 2003 m. sudarė ir išleido bibliografijos rodyklę "Zenonas Mačionis", kurioje pateikti 19582003 m. spaudoje skelbti jo moksliniai ir publicistiniai darbai bei literatūra apie jį.

Viena Juostininkų kaimo gatvė pavadinta Zenono Mačionio vardu.

Biografija

Žmona architektė Živilė Antanina Mačionienė. 1957 m. baigė Vilniaus universitetą. 1964 m. chemijos mokslų kandidatas.

19571959 m. dirbo „Elnio“ fabrike Šiauliuose, 19591962 m. Baltarusijos universiteto aspirantas, nuo 1962 m. Vilniaus universiteto dėstytojas; nuo 1969 m. docentas. 19911992 ir 1997 m. dirbo Kokolos technologijos institute.

Mokslinė veikla

Mokslinių tyrimų sritys – anijoninė polimerizacija, kumaroninės dervos, jų chemijos modifikavimas, katijoninių jonogeninių polimerizacija ir kopolimerizacija, kopolimerų taikymas praktikoje.

Parengė 11 mokomųjų priemonių (kai kurias su kitais), paskelbė straipsnių apie žymius Lietuvos chemikus ir jų darbus Vilniaus universitete. Normino lietuvių chemijos terminiją, „Chemijos terminų aiškinamojo žodyno“ (2 t. 2003 m.) rengimo iniciatorius, atsakingasis redaktorius. Išugdė polimerų chemijos specialistų, 1979 Vilniaus universiteto Chemijos fakultete įkūrė muziejų.[1]

Bibliografija

Literatūra

  • L. Kazlauskienė. Zenonas Mačionis. Bibliografinė rodyklė, Vilnius, 2003 m.

Šaltiniai

  1. Leopoldas Radžiūnas. Zenonas Mačionis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 755 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: