Zenonas Norkus

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Zenonas Norkus
Zenonas Norkus.jpg
Zenonas Norkus

Gimė 1958 m. birželio 22 d.
Griniuose, Kelmės raj.

Veikla
mokslinė, pedagoginė
Sritis lituanistika, kalbotyra
Pareigos
  • 1985-1988 VU Filosofijos katedros asistentas

  • 1988-1989 VU Filosofijos katedros vyr. asistentas

  • 1989-1991 VU Filosofijos katedros einantis docento pareigas

  • 1991-2002 VU Filosofijos katedros docentas

  • 2002-2003 VU Filosofijos katedros profesorius

  • 2003-2004 VU Socialinės teorijos katedros profesorius

  • 2004-2016 VU Sociologijos katedra Profesorius

Išsilavinimas
  • 1965-1976 Kelmės raj. Pakražančio vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1976-1981 Leningrado universitetas Filosofijos fakultetas, studentas

  • 1981-1984 Leningrado universitetas Filosofijos fakultetas, aspirantas

Kvalifikacija
  • 1984 Socialinių mokslųs mokslų kandidatas

  • 2002 Socialinių mokslų mokslų daktaras

Narystė MA
  • 2012 m. Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys

Zenonas Norkus (g. 1958 m. birželio 22 d. Griniuose, Kelmės r.) – filosofas, sociologas, vertėjas, socialinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos akademikas.

Mokykliniai metai

1965 m. Zenonas Norkus pradėjo lankyti Kelmės raj. Pakražančio vidurinę mokyklą. Atstovaudavo Kelmės rajoną respublikinėse biologijos ir chemijos olimpiadose, kelis kartus pateko į pirmąjį dešimtuką kaimo mokyklų grupėje. Baigė neakivaizdinę jaunųjų matematikų mokyklą, iš tuometinio VU Rektoriaus Jono Kubiliaus rankų gavo baigimo pažymėjimą.

Paradoksalu, bet prie visų šių pasiekimų savaip prisidėjo kaimo mokyklos aplinka. Didžioji dauguma mokinių baigę vidurinę mokyklą nesirengė siekti mokslo aukštumų. Iš dvidešimties bendraklasių abiturientų į aukštąją mokyklą stojo tik 3, panašiai ir dar didesnėje (apie 30 abiturientų) paralelinėje klasėje. Tačiau niekas nenorėdavo gauti dvejeto už neišspręstus matematikos, fizikos, chemijos namų darbų uždavinius. Kažkas juos turėdavo mokėti išspręsti, ir tuo „kažkuo“ vyresnėse klasėse liko Zenonas. Kadangi jam teko „laikyti frontą“ už visą klasę, negalėdavo leisti sau patinginiauti ir pasakyti, kad tas ar anas uždavinys „per sunkus“.

Tačiau labiausiai domino ir traukė istorija. Dar iki 8 klasės perskaitė viską, ką buvo galima rasti kaimo bibliotekoje, o po to pasidarė uolus Kelmės rajoninės bibliotekos skaitytojas bei knygyno pirkėjas, pirkdamas nelabai paklausias 100% lietuviškame Kelmės rajone istorijos ir gretimų mokslų knygas rusų kalba. Galvojo apie istorijos studijas. Dar iki vienuoliktos klasės jau buvo perskaitęs visus aukštosioms mokykloms skirtus istorijos vadovėlius, kokius tik buvo galima rasti rajoninėje bibliotekoje.

Lemtinga knyga buvo „Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX ir XX amžių vakarų Europos ir Amerikos filosofija“, kurią 1974 m. išleido „Minties“ leidykla. Joje skelbiamos tokių filosofų, kaip Edmundas Husserlis, Anri Bergsonas, Ernstas Cassireris, Ludwigas Witgensteinas, Rudolfas Carnapas, Karlas Jaspersas, Alberas Camus, Jean-Paule Sartre Sartras, Erichas Fromas ir daugelis kitų ištraukos. Paskaitęs aptiko, kad filosofiniai tekstai ir traukia (dvelkia „gelme“) ir erzina (sunkiai ar ne iki galo suprantami). Ėmė gilintis, skaityti „Problemas“, kurias tuo metu (skirtingai nuo dabartinių laikų) buvo galima nusipirkti Kelmės spaudos kioske bei galvoti apie filosofijos studijas.

Tokių minčių kilo, kai sužinojo, kad nors Lietuvoje tokių studijų nėra, filosofiją galima studijuoti Lietuvai skirtose vietose Leningrado ir Maskvos universitetuose, išlaikius stojamuosius egzaminus ir laimėjus konkursą Vilniuje (važiuoti laikyti stojamųjų egzaminų į Leningradą ar Maskvą tikriausiai būtų buvę per baugu). Ruošdamasis studijoms ne Lietuvoje, baigė neakivaizdinius stenografijos rusų kalba kursus.

1976 m. Zenonas baigė aukso medaliu Pakražančio vidurinę mokyklą.

Studijų laikotarpis

1976 m. Zenonas Norkus buvo priimtas į Leningrado universitetą Filosofijos fakultetą filosofijos studijoms.

Studijų metai praėjo auditorijose ir bibliotekose, tačiau pirma reikėjo adaptuotis gyventi ir išgyventi bendrabučio sąlygomis, kur viename kambaryje būdavo apgyvendinami 4-5 studentai su labai skirtingais paros grafikais. Tai buvo ir nepakartojama socializacijos mokykla, tuo labiau, kad kambarių „ekipažai“ būdavo dažniausiai būdavo internacionaliniai – du studentai iš Sovietų Sąjungos, du iš vadinamųjų „socialistinių“ bei „trečiojo pasaulio“ šalių. „Kapitalistai“ gyveno atskirame bendrabutyje, matyt, kad būtų galima juos „prižiūrėti“. „Nekapitalistiniuose“ bendrabučiuose jokios priežiūros nesijautė.

Priešingai, grįžus į Lietuvą nustebino keistoka baimės ir tarpusavio nepasitikėjimo atmosfera, kurios nesijautė akademinėje centrinių SSRS miestų aplinkoje. Tris vasaras praleido statybiniuose būriuose, dvi iš jų Komi autonominėje respublikoje.

Buvo studentų mokslinės draugijos filosofijos istorijos ratelio pirmininkas, grupės seniūnas. Nuo trečio kurso studijavo pagal individualų planą, sudarytą iš filosofijos istorijos ir logikos dalykų.

Lyg nujausdamas, kad to gali netrukus prireikti, be privalomos vokiečių, savarankiškai mokėsi anglų, prancūzų, italų, o jau Lietuvoje – dar ir lenkų kalbų.

1981 m. Zenonas Norkus baigė studijas universitete ir kadangi jis buvo pirmasis kurso sąraše pagal mokymasį, todėl gavo teisę iš karto po baigimo stoti į aspirantūrą. Be tais laikais privalomo 3 metų darbo stažo, atidirbus pagal paskyrimą.

Kadangi jis studijavo „tikslinėje vietoje“ skirtoje Lietuvai, ten turėjo ir grįžti. Formalumus dėl stojimo į aspirantūrą be eilės geranoriškai sutvarkyti padėjo tuometinės LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos atsakingas darbuotojas Leonas Šnipas, kuravęs studijuojančių Lietuvai skirtose „tikslinėse vietose“ Maskvoje, Leningrade ir kituose TSRS miestuose reikalus.

Tolesniu mokslo keliu

1981 - 1984 m. Zenonas Norkus buvo Leningrado universiteto Filosofijos fakulteto Šiuolaikinės užsienio filosofijos ir sociologijos katedros aspirantas. 1984 m. gruodžio mėn. jis apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Edmundo Huserlio logikos filosofija" (nostrifikuota 1993 m.).

Disertacijos mokslinis vadovas buvo prof. Michailas Antonovičius Kiselis (g. 1934 m). Jis buvo ir kursinių bei diplominio darbo vadovas bei mokytojas ir pavyzdys. Vėliau M. Kiselis persikėlė į Maskvą dirbti SSRS Mokslų akademijos Filosofijos institute. Paskutinį kartą susitikti teko jau Lietuvoje 1986 m. kai jis buvo atvažiavęs į Vilnių oponuoti Arvydo Šliogerio daktaro disertacijos gynyboje.

2002 m. birželio 15 d. socialinių tyrimų institute apgynė habilitaciją „Maxas Weberis ir racionalus pasirinkimas".

Profesinė karjera

1985 m. sausio 2 d.–1988 m. rugpjūčio 31 d. – VU Filosofijos katedros asistentas.
1988 m. rugsėjo 1 d.-1989 m. rugpjūčio 31 d. – VU Filosofijos katedros vyr. asistentas.
1989 m. rugsėjo 1 d.-1991 m. birželio 26 d. – VU Filosofijos katedros einantis docento pareigas
1991 m. birželio 27 d.-2002 m. rugpjūčio 31 d. – VU Filosofijos katedros docentas
2002 m. rugsėjo 1 d.-2003 m. rugpjūčio 31 d. – VU Filosofijos katedros profesorius
2003 m. rugsėjo 1 d.–2004 m. rugsėjo 1 d. – VU Socialinės teorijos katedros profesorius
Nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. VU – Sociologijos katedra Profesorius
Nuo 2004 m. – VU Filosofijos fakulteto mokslo ir strateginės plėtros prodekanas
Nuo 2012 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys

Akademinė ir mokslinė veikla

Daugiau nei 100 straipsnių lietuvių ir užsienio kalba, taip pat daugelio knygų autorius.

1985-1991 m. Z. Norkus nagrinėjo fenomenologinių sąmonės struktūros modelių interpretacijos loginės semantikos priemonėmis galimybes, tyrinėjo bendras analitinės ir fenomenologijos ištakas austriškojoje filosofijos mokykloje (F. Brentano, A. Meinongas, A. Marty), ypatingą dėmesį skirdamas šios mokyklos atstovų formaliosios aksiologijos idėjų sąsajoms su austriškosios mokyklos ekonomikos moksle (C. Mengeris, E. Böhm-Bawerkas, F. Wieseris) atstovų darbais.

Nuo 90-jų metų pradžios jo darbuose dominuoja istorijos ir socialinių mokslų filosofijos problematika.

1996 m. išleido knygą „Istorika. Istorinis įvadas“, kurioje pateikė analitinę istoriografijos teorijos (istorikos) raidos rekonstrukciją, paremtą filosofijos, istoriografijos ir istorikos sąveikos metateoriniu modeliu. Knyga susilaukė plataus istorikų bendruomenės dėmesio ir svariai prisidėjo prie Lietuvos istoriografijos metodologinio atsinaujinimo.

Žymiausio dabartinio Lietuvos istoriko Edvardo Gudavičiaus vertinimu, šią knygą „derėtų vertinti kaip mūsų mąstymo apie istoriografijos raidą viršūnę. Todėl man visų pirma reikia šį fundamentalų veikalą labai nuodugniai išstudijuoti nuo pirmo iki paskutinio puslapio tam, kad galėčiau apibūdinti, kaipgi ir kur link vystosi praeities tyrimai“[1]. Knygą taip pat teigiamai įvertino Halina Beresnevičiūtė-Nosalova[2]

2001 m. Z. Norkus išleido monografiją „Max Weber und Rational Choice“ (Marburg: Metropolis Verlag; vokiečių kalba; knygos leidimą parėmė Alexandrovon Humboldto fondas), kurią 2002-06-15 Socialinių mokslų institute apgynė kaip habilitacijos mokslo darbą.

Šis veikalas skirtas „Istorikoje“ iškeltai problemai – kokia (žlugus marksistinei socialinei teorija) socialinė teorija ir metodologija suteikia patikimiausią pagrindą dabartinių visuomenių ir jų istorijos moksliniam pažinimui, integruojančiam istorijos ir socialinių mokslų disciplinas? Knygoje autorius išnagrinėjo lyginamosios istorinės sociologijos klasiko M. Weberio paveldą šiuolaikinės racionalaus pasirinkimo teorijos požiūriu ir išplėtojo savitą sociologinę teorinę prieigą, Z. Norkaus vadinamą „analitiniu vėberizmu“. Tai modernizuota M. Weberio sociologinio aiškinimo metodologija, kurioje vokiečių mokslininko idėjos jungiamos su šiuolaikinės analitinės mokslo filosofijos ir racionalaus pasirinkimo teorijos pasiekimais. Knyga susilaukė palankaus atgarsio tarptautiniuose akademiniuose sluoksniuose, buvo recenzuota Annual Review of Sociology, Newsletter of the International Social Theory Consortium, Kölner Zeitschrift für Soziologie und Sozialpsychologie, Neue Zürcher Zeitung, Organization, Berliner Journal für Soziologie ir kt. Lietuvoje knygos recenzijos paskelbtos žurnaluose „Politologija“, „Sociologija. Mintis ir veiksmas“, „Kultūros barai“, „Problemos“, „Knygų aidai“. 2003 m. leidykla „Margi raštai“ išleido knygos vertimą į lietuvių kalbą.

2008 m. Z. Norkus paskelbė monografiją „Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu“, kurioje analitinio vėberizmo idėjos pritaikytos pokomunistinės transformacijos procesų Lietuvoje lyginamajai analizei. Knygoje pateikiama originali komunistinės santvarkos prigimties teorijų klasifikacija, o Lietuvoje egzistavęs komunistinis režimas kvalifikuojamas kaip tautinio komunizmo su ryškiais neopatrimoniniais bruožais atvejis. Veikale analizuojamos komunizmo žlugimo priežastys; nagrinėjami komunizmo kaip politinės ir ekonominės sistemos likvidacijos keliai; aptariamos pokomunistinės liberaliosios demokratijos plėtros problemos ir alternatyvos. Knygoje pateikta ekonominės sistemos, susiformavusios kaip rinkos reformų padarinys, tipologinė lyginamoji analizė. Joje pokomunistinės šalys, kurios drauge su Lietuva 2004 m. buvo priimtos į ES ir NATO, skirstomos į tris grupes. Slovėnija traktuojama kaip vienintelė pokomunistinė šalis, kur susiformavo socialinis koordinuotas kapitalizmas, giminingas skandinaviškam socialdemokratiniam ir kontinentiniam europiniam. Antrajai grupei priskiriamos Vyšegrado šalys, kurių kapitalizmas giminingas viduržemiškajam ir kontinentiniam europiniam. (Neo)liberalųjį kapitalizmą ryškiausiais reprezentuoja Estija, kurią vis vejasi Lietuva, su išlygomis priskirtina tam pačiam kapitalizmo tipui. Nagrinėjamos Lietuvos atsilikimo nuo Estijos priežastys ir svarstomas klausimas, kodėl Lietuva tapo “vėluojančia Estija”, o ne “vėluojančia Slovėnija”? Knyga sulaukė gausių pozityvių atgarsių užsienio ir Lietuvos mokslinėje ir periodinėje spaudoje[3][4][5][6][7][8][9][10][11]

2009 m. Lietuvos politologų asociacija nominavo Z. Norkaus knygą geriausia metų politologijos knyga.

Analitinio veberizmo idėjomis bei lyginamąja metodologija pagrįsta taip pat ir 2009 m. „Aidų“ leidyklos išleista Z. Norkaus monografija „Nepasiskelbusioji imperija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu“. Tai pirmas sistemingas mėginimas pažvelgti į senosios Lietuvos istoriją iš platesnės istorinės perspektyvos, interpretuojant žinomus faktus naujoje šviesoje, kurios šaltinis yra šiuolaikinės lyginamosios istorinės sociologijos ir tarptautinių santykių teorijos.

Tokiu būdu knygoje nuodugniai išnagrinėta paskutiniuoju metu istorikų ir publicistų iškelta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) valstybingumo imperinio pobūdžio problema. Senoji Lietuvos valstybė traktuojama kaip patrimoninė imperija, siekusi pajungti sau visas senosios Rusios žemes. Ši Vilniaus kaip antrojo Kijevo perspektyva buvo istorinė alternatyva faktiškai realizuotam Maskvos kaip trečiosios Romos imperiniam projektui. LDK 15 a. antroje pusėje nesugebėjo išsaugoti nuo žlugimo Rytų Europos tarptautinės sistemos, bet vis dėlto tapo net trijų modernių tautų (lietuvių, baltarusių, ukrainiečių) lopšiu, tokiu būdu suvaidindama šio regiono istorijoje vaidmenį, analogišką tam, kuris Vakarų Europoje teko Frankų imperijai.

Knygą spaudai rekomendavo profesoriai Zigmantas Kiaupa ir Alvydas Nikžentaitis, teigiamai recenzijose įvertino Jūratė Kiaupienė[12][13][14][15][16][17]

2012 m. leidykla „Apostrofa“, bendradarbiaudama su Central European University Press leidykla Budapešte, išleido Z. Norkaus knygą „On Baltic Slovenia and Adriatic Lithuania. A Qualitative Comparative Analysis of Patternsin Post-Communist Transformation“. Tai iš esmės atnaujintas, perdirbtas ir smarkiai sutrumpintas monografijos „Kokia demokratija, koks kapitalizmas?“ vertimas į anglų kalbą. Svarbiausia naujovė: pokomunistinės transformacijos pirmojo dešimtmečio politinių ir ekonominių baigmių variacijai aiškinti panaudojama daugiareikšmių kintamųjų kokybinė lyginamoji analizė (KLA), atliekama TOSMANA programine įranga. Ji leidžia stebimų pokomunistinės raidos atvejų analizę papildyti ir pagilinti jų sistemingu palyginimu su galimais, bet nerealizuotais politinės ir ekonominės raidos scenarijais. Tarp jų yra ir alternatyvus faktiniam Lietuvos kaip „vėluojančios Estijos” raidos keliui Lietuvos kaip „Baltijos Slovėnijos“ kontrafaktinis scenarijus. Pirmoje knygos dalyje lyginant visus pokomunistinės transformacijos kelius ir scenarijus išskiriami bendrieji jų bruožai, o antra dalis skirta Lietuvos pokomunistinės ekonominės ir politinės raidos specifikai bei nerealizuotoms alternatyvoms.

Knyga susilaukė 12 recenzijų: Li Bennich-Björkman (Uppsalos universitetas), Journal of Baltic Studies, 2012, 43(4): 555-558; Anders Paalzow (Stockholm School of Economics Rygoje), Baltic Journal of Economics, 2013, 13(2):129–132; Tõnis Saarts (Institute of Political Science and Governance, Tallinno universitetas) ir Erik Terk, „Histories with Communism and Post-Communism – the Pathways in and the Pathways out“, European Societies, 2014, 16(3):471-475; Ellu Saar ir Marge Unt (Institute of International and Social Studies, Tallinno universitetas), „Variations in Post-Communist Europe: a Worthwhile Addition“, Studies of Transition States and Societies, 2014, 6(2): 68-70; Lars Fredrick Stöcker (Uppsala universitetas), Forschungen zur Baltischen Geschichte, 2014, 9:391-395; Marharyta Fabrykant (Baltarusijos valstybinis universitetas), „Zenonas Norkus, On Baltic Slovenia and Adriatic Lithuania“, Baltic Journal of Political Science. 2014, 3: 149-152; Andrey Rezaev ir Valentin Starikov (Sankt Peterburgo universiteto Sociologijos fakultetas), “Kačestvennyj sravnitel’nyj analiz postkommunističeskich transformacij”, Žurnal sociologii i social‘noj antropologii, 2014, 17(2): 206-213; Izabela Desperak (Sociologijos Institutas, Lodzės universitetas), „Jakościowo o politycznych transformacjach, czyliczy możliwe są bałtycka Słowenia i adriatycka Litwa“, Przegląd Socjologii Jakościowej, 2014, 10(4): 130-133; Krzysztof Brzechczyn (Adomo Mickevičiaus universitetas Vroclave), „Wzorce postkomunistycznej transformacji. Artykul recenzyjny“, Czasopismo Środkowoeuropejskie Studia Polityczne, 2014, 4: 231-241; Kuokštis, Vytautas (TSPMI, Vilniaus universitetas), „Bendroji pokomunistinės transformacijos teorija“, Politologija, 2014, 3 (75): 139-144; Janja Mikulan (Priešakinių tyrimų mokykla, Nova Gorica, Slovėnija) Teorija inpraksa 2015, 52(1/2): 297-301; Robert A. Vitas (Loyola University Chicago) Lituanus, 2015, 61 (3): 89-93.

Kokybinės lyginamosios analizės (KLA) metodika ir technika išsamiai išdėstyta drauge su Kauno Technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto darbuotoju Vaidu Morkevičiumi parašytame vadovėlyje aukštųjų mokyklų studentams „Kokybinė lyginamoji analizė“(Kaunas, LiDA, 2011), kuris aprėpia visas tris KLA versijas – raiškiųjų ir neraiškiųjų aibių bei daugiareikšmių kintamųjų KLA. Knyga susilaukė teigiamo įvertinimo Lietuvos mokslinėje spaudoje (Liutauras Kraniauskas „Metodologinės abejonės meistrai ir jų įrankių dėžė (apie Z. Norkaus ir V. Morkevičiaus vadovėlį)“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2011/2(29), p. 314-323).

2011 m. birželio - 2014 m. gegužės mėn. Z.Norkus vykdė Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę finansuotą tyrimo projektą „Du nepriklausomybės dešimtmečiai: Kauno (1918-1940) ir Vilniaus (1990-2012) Lietuvos Respublikos lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu“. Jo svarbiausias vaisius – monografija Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai. Kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu (Vilnius: Aukso žuvys, 2014, 704 p.). Tai tarpdisciplininis tyrimas, kuriame plačiame tarptautiniame kontekste palyginta tarpukario ir pokomunistinės Lietuvos ūkio, politikos ir socialinės struktūros raida. Monografija baigiama plačiu futurologiniu epilogu, kuriame pateikiami 5 mūsų šalies ateities per artimiausius tris dešimtmečius scenarijai. Jais siekiama nušviesti kuo platesnį tos ateities galimybių spektrą, iš nežinomybės į diskusijų šviesą ištraukiant ne tik šviesiausias, bet ir juodžiausias kraštines to spektro linijas. Knyga apdovanota kaip viena dviejų geriausių Vilniaus universiteto 2014 socialinių mokslų srities publikacijų. Monografijos recenzijas paskelbė Vylius Leonavičius (Sociologijos katedra, VDU), „Ko nereikėjo daryti tarpukariu ir kas šiuolaikinėje Lietuvoje padaryta teisingais“, Kultūra ir visuomenė. Socialinių tyrimų žurnalas, 2014 5 (3): 171-178; Giedrius Žvaliauskas (Viešosios politikos ir administravimo institutas, KTU) „Kelionė laiku. Dvi Lietuvos“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2014/1(34): 274-278; Nerija Putinaitė (TSPMI, Vilniaus universitetas), „Tyrimas, apie kurį kas kitas neišdrįstų ir pagalvoti“, Knygų aidai, 2014, Nr. 4, p. 14-20; Norbertas Černiauskas (Istorijos fakultetas, Vilniaus universitetas) „Zenonas Norkus ir laiko mašina“, Knygų aidai, 2014, Nr. 4, p. 21-23; Algimantas Jankauskas (TSPMI, Vilniaus universitetas), „Ar taps Sosnovskio barščiai Lietuvos proveržio šaltiniu?“, Politologija, 2015, Nr. 1, p. 261-266.

Mokslo interesai

Dėstyti kursai

  1. Filosofijos įvadas
  2. Istorika
  3. Fenomenologija
  4. Maxo Weberio socialinė teorija
  5. Klasikinės sociologijos teorijos
  6. Šiuolaikinės sociologinės teorijos
  7. Aiškinimo problema analitinėje filosofijoje
  8. Socialinių mokslų filosofija
  9. Racionalaus pasirinkimo teorija
  10. Religija ir racionalaus pasirinkimo teorija
  11. Istorijos filosofija
  12. Šiuolaikinės socialinių mokslų metodologinės problemos
  13. Šiuolaikinė lyginamoji istorinė sociologija

Vadovavimas daktaro disertacijoms

  1. Liutauras Kraniauskas, "Sociologinio diskurso raida Lietuvoje (1960-2000 m. m.)" (apginta)
  2. Audronė Rimkutė, "Socialinės epistemologijos idėja postanalitinėje filosofijoje" (apginta)
  3. Vytautas Žemgulis, "Naratyvumo problema šiuolaikinėje istorijos filosofijoje" (apginta)
  4. Vytautas Grenda, „Hiumistiniai ir antihiumistiniai argumentai šiuolaikinėse priežastingumo teorijose“ (apginta)
  5. Darius Žiemelis, „Abiejų Tautų Respublikos socialinė-ekonominė raida XVI-XVIII amžiuje: feodalizmas ar periferinis kapitalizmas? Istoriografinė analizė“ (apginta)
  6. Gražina Rapolienė, „Ar senatvė yra stigma? Senėjimo tapatumas Lietuvoje“
  7. Dovilė Šliužaitė, „Socialinis mobilumas pokomunistinėje Lietuvoje“
  8. Gytis Valatka „Socialinis ir politinis protestas I ir II Lietuvos Respublikose: lyginamoji istorinė sociologinė analizė“

Kvalifikacijos tobulinimas

Mokslinė stažuotės ir tyrimų komandiruotės:
Bielefeldo universiteto Istorijos ir filosofijos fakultetas, Vokietija – 01.04.1993-30.06.1993
Baselio universiteto Filosofijos institutas, Šveicarija – 01.10.1994-31.03.1995
Manheimo universiteto Sociologijos ir mokslo teorijos katedra, Vokietija (Aleksanderio fon Humbolto fondo stipendija) – 01.10.1996-31.07.1997
Berlyno mokslo kolegija, Vokietija – 01.10.1998-31.07.1999
Kembridžo universiteto Darvino koledžas, Didžioji Britanija – 14.07.2003-12.08.2003
Berkeley universitetas Slavistikos Rytų Europos ir Eurazijos tyrimų institutas, Kalifornija, JAV (Fulbraito stipendija) – 01.09.2003-01.06.2004
Berlyno laisvasis universitetas Berlyno Europos lyginamosios istorijos kolegija Vokietija – 12.01.2009.-12.04.2009
Jogailos universitetas Krokuvoje Istorijos institutas, Lenkija - 15.01.2012-14.02.2012
Harvardo universitetas Davis Center for Russian and Eurasian Studies, Boston MA, JAV – 01.10.2012.-31.10.2012
Stanfordo universitetas Center for Russian, East European and Eurasian Studies, Stanford CA, JAV – 12.11.2012.-12.12.2012 Berlyno laisvasis universitetas Friedricho Meinecke‘s institutas – 18.02.2013-19.03.2013
Johano Herderio Herderio Vidurio Rytų Europos istorinių tyrimų institutas, Marburg, Vokietija – 03.06.2013-03.07.2013

Ekspertinė ir visuomeninė veikla

  • Vykdantysis koordinatorius, respublikinė mokslinė konferencija "Filosofijos prigimtis ir paskirtis", Vilniaus universitetas – 1988 m. vasario mėn.
  • Vykdantysis koordinatorius, respublikinė mokslinė konferencija "Dvasinės vertybės kultūros struktūroje" – Kada?
  • Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Tarybos narys – nuo 1994 m.
  • Lietuvos filosofų draugijos narys – nuo <>
  • Lietuvos sociologų draugijos |vykdomosios tarybos?| narys – nuo <>
  • Leidinio „Problemos“ redaktorių kolegijos narys – nuo 1998 m.
  • Žurnalo „Sociologija“ redakcijos tarybos narys – nuo 1998m.
  • Atviros visuomenės kolegijoje prie Atviros Lietuvos fondo dėstytojas 19992001 m.
  • Visuotinės lietuvių enciklopedijos Mokslinės redakcinės tarybos narys – nuo 2001 m.
  • Žurnalo „Santalka“ redakcinės kolegijos narys – nuo 2006 m.
  • Žurnalo „Filosofija. Sociologija“ redakcinės kolegijos narys – nuo 2001.
  • Leidinio „Problemos“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas – 20002009 m. m.
  • VU Mokslo komiteto narys – 20022006 m.
  • Sociologijos studijų magistro programos komiteto pirmininkas – nuo 2004 m.
  • Specialiosios sesijos apie “Postcommunist Capitalism(s)” organizatorius, The 38th World Congress of the International Institute of Sociology, Budapest, Hungary – June 26-30th, 2008
  • Lietuvos sociologų draugijos Vykdomosios tarybos narys – nuo 2009 m.
  • Leidinio “Lietuvos istorijos studijos” redakcinės kolegijos narys – nuo 2009 m.
  • Tarpuniversitetinio socialinių ir politinių tyrimų konsorciumo (Inter-University Consortium for Political and Social Research, ICPSR) atstovas Lietuvoje – nuo 2009 m.
  • Alexander von Humboldto forumo „Science & Society in Modern Europe“, skirto Lietuvos tūkstantmečiui ir lazerio išradimo 50-mečiui Vilniuje programos komiteto pirmininkas – 2010.09.23-26. http://www.itpa.lt/Humboldt-Kolleg-2010-Vilnius/organizers.html
  • Žurnalo “Baltic Journal of Political Science” redakcinės kolegijos narys – 2012 m.
  • Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslo Tarybos narys – nuo 2012 m.
  • Žurnalo “Journal of Eurasian Politics & Society” redakcinės kolegijos narys – 2013 m.
  • Žurnalo “Przestrzeń społeczna” redakcinės kolegijos narys – 2013 m.

Įvertinimai

  • 2008 m. „Professor Optimus“, išrinktas VU TSPMI studentų korporacijos „RePublic“a
  • 2012 m. išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos tikruoju nariu

Pomėgiai

Dviračių žygiai.

Moka lietuvių, rusų, anglų, vokiečių kalbas.

Kilmė ir šeima

Tėvas — Bronius Norkus (g. 1930 m. spalio 5 d. Pakražantyje, Kelmės r.), 1949 m. baigė traktorininkų kursus, dirbo Kražių mašinų traktorių stotyje (MTS), o ją likvidavus – „Naujos vagos“ kolūkyje gimtinėje. Senelis Petras Norkus – kilęs nuo Kelmės, ūkininkas, savanoris ir naujakurys, buvo partizanų ryšininkas (slapyvardžiu „Varnas“), suimtas, nuteistas, dirbo Donbaso šachtose, susigadino sveikatą. Paleistas iš įkalinimo mirė dar anūkui negimus. Senelis turėjo du sūnus, vyresnysis Pranas (dėdė) 1944 m. buvo paimtas į sovietų kariuomenę, sunkiai sužeistas per Berlyno šturmą, apdovanotas. Tai matyt senelę ir tėvą apsaugojo nuo tremties po senelio arešto.
Mama — Morta Norkienė (Zevelskytė, 1929 m. lapkričio 19 d. Maironyse, Kelmės r. - 1987 m. spalio 23 d. Pakražantyje, Kelmės r.), Morta Zevelskytė-Norkiene 1929-11-19 Maironiai, Kelmės raj. - 1987-10-23 Pakražantis iš ūkininkų šeimos, baigė Kelmės gimnaziją, studijavo Šiauliuose 1948 m. ten atidarytame dvimečiame Mokytojų institute, vėliau – dar ir neakivaizdžiai Vilniaus pedagoginiame institute. Mokytojavo Eržvilko, Šilalės vidurinėse mokyklose, persikėlusi dirbti į Pakražantį čia sukūrė šeimą, ilgametė Pakražančio vidurinė mokyklos fizikos ir matematikos mokytoja.
Sesuo - Birutė Norkutė, gimė ir mirė 1964 m.

Šeima — žmona Jūratė Černevičiūtė (g. 1958 m. rugpjūčio 18 d. Kaune), dr., doc. VGTU dėstytoja.
Dukra — Milda Norkutė (g. 1991 m. spalio 7 d. Kaune), gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje.

Bibliografija

KNYGOS:

  • Norkus, Z. (1996) Istorika. Istorinis įvadas. Vilnius: Taura, 247 p.
http://www.fsf.vu.lt/dokumentai/katedros/sociologijos/Zenonas_Norkus_Istorika.pdf
  • Norkus, Z. (2001) Max Weber und Rational Choice. Marburg: Metropolis Verlag, 576 S.

Vertimas į lietuvių kalbą:
Norkus, Z. (2003) Max Weber ir racionalus pasirinkimas. Iš vokiečių kalbos vertė Albinas Lozuraitis. Vilnius : Margi raštai, 512 p.

  • Leonavičius V., Norkus Z., Tereškinas A. (2005). Sociologijos teorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo un-to leidykla, p. 76-100, 298-313.
  • Norkus Z. (2008). Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 742 p.
http://www.fsf.vu.lt/users/zennor/download/Foto/Norkus_KokiaDemoKoksKapitalizmas.pdf
  • Norkus Z. (2009). Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu. V.: Aidai, 476 p. 56-73-9
http://www.fsf.vu.lt/users/zennor/pub/ContentsAndSummary.doc
  • Norkus Z., Morkevičius V. (2011). Kokybinė lyginamoji analizė. Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Tyrimo metodų serija 1. Kaunas: LiDA, 2011 344 p.
http://www.lidata.eu/en/files/eng/training/textbooks/QCA_ad.pdf
  • Norkus Z. (2012). On Baltic Slovenia and Adriatic Lithuania. A Qualitative Comparative Analysis of Patterns in Post-communist Transformation. 375 p. Vilnius: Apostrofa/CEU Press, 375 p.
http://www.ceupress.com/books/html/OnBalticSloveniaAndAdriaticLithuania.htm
http://www.amazon.co.uk/Baltic-Slovenia-Adriatic-Lithuania-Post-communist/dp/6155053502
  • Norkus Z. (2014) Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai. Kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius: "Aukso žuvys", 2014, ISBN 978-609-8120-04-2, 703 psl.
http://web.vu.lt/fsf/z.norkus/files/2014/02/Du20mečiai.pdf

STRAIPSNIAI:
Sąrašas - atskirame puslapyje

Vertimai:

  • M. Weber. Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia. V.: Pradai, 1997. - 365p.
  • M. Weber. Religijos sociologija. – V.:Pradai, 2000. – 335p.
  • N. Elias. Rūmų dvaro visuomenė: karaliaus ir rūmų dvaro aristokratijos sociologijos tyrimai. – V.: Aidai, 2004. – 307p.
  • Weber, M. Mokslas kaip profesinis pašaukimas. Problemos, 1990, 42, 69-82.
  • Weber, M. Politika kaip profesinis pašaukimas. Politologija, 1991, 2, 27-61 (su T. Grinkevičiene).
  • Spengler O. Vakarų saulėlydis (ištrauka). Žmogus ir visuomenė, 1994, 2, 56-59 (su J. Baranova).
  • Scaff, L. A. Veržiantis iš geležinio narvo. Max Weber ir moderniosios sociologijos atsiradimas. V.: Pradai, 1995.
  • Dilthey, W. Sapnas. Kn.: Kultūra ir istorija. Sud. V. Berenis. V.: Gervelė, 1996, 37-42.
  • Merton, R. Socialinė struktūra ir anomija. Sociologija, 1997, 66-84.
  • Pingel, F. Nuo pasaulinės revoliucijos iki postmoderno neapibrėžtumo – kas yra "naujausioji istorija" šiandien? Kn.: Istoriografija ir atvira visuomenė. Tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Sud. U.A. J.Becher, A. Bumblauskas, J. Rüsenas. V. :Vaga, 275–292.
  • Esser, H. (1991) 1998. “Ar žlunga ‘sociologinis metodas’?” Sociologija, 1998, 2, 44-56.
  • Vanberg, V. Organizacijos kaip konstitucinės sistemos. Sociologija, 1999, 4(6), 5-16; 2000, 1-2(8), 5-13.

Šaltiniai

  1. Visa istorija yra gyvenimas. 12 sakytinės istorijos epizodų. Edvardą Gudavičių kalbina Aurimas Švedas. V.: Aidai, 2008, p. 21
  2. Masaryko universitetas, Brno, Čekija recenzijoje „Naujoji lietuviška istorika. Zenono Norkaus ‚Istorikos‘ recenzija, Darbai ir dienos, 1997, t. 5 (14), p. 285-286
  3. Tomas Balkelis “Kokia demokratija, koks kapitalizmas?: pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. A Review,” Journalof Baltic Studies, 2001, Nr. 42(1) p. 113–115
  4. Nerija Putinaitė, “Ko geidžia laisvė: kapitalizmo ar demokratijos? ” Knygų aidai, 2009, Nr. 4, p. 8–13
  5. Algimantas Valantiejus „Koks kapitalizmas, tokia ir demokratija“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2008, Nr. 1 (21), p. 146-158
  6. Andrius Bielskis „Kodėl kapitalizmas, kur demokratija?“, Problemos, 2008, T.74, p. 183-191
  7. Lidija Šabajevaitė „Lietuviško kapitalizmo šokas“, Atgimimas, 2008 m. rugsėjo 5-11 d. Nr. 31 (999)
  8. Goda Azguridienė“Koks kapitalizmas be ekonomikos?,” Knygų aidai 2009, Nr. 4, p. 14–19
  9. Algimantas Jankauskas 2010. “Kodėl Lietuva tapo ‘vėluojančia Estija’, o ne ‘vėluojančia Slovėnija’”?, Kultūros barai, Nr. 2, p. 81–83
  10. Liutauras Gudžinskas “Apie revoliucinį žygį į pokomunizmo kalnus ir šios kelionės rezultatus”, Politologija, 2009 Nr. 56(4), p. 167–180
  11. Apolonijus Žilys “Studija apie pokomunizmo transformacijas”, Kultūra ir visuomenė. Socialinių tyrimų žurnalas, 2010, Nr. 1, p. 125–127)
  12. „Naujas žvilgsnis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją“, Lietuvos istorijos metraštis 2009 Nr. 1, p. 127-134)
  13. Rimvydas Petrauskas (Lithuanian Historical Studies, 2009, Vol. 14, p. 109-118)
  14. Tomas Kačerauskas „A Book about Unproclaimed Empire“, Limes, 2010, Vol. 3 (2), p. 195-196
  15. Juozas Vytautas Uzdila „Ant balto žirgo per pasaulio politijas“, Mokslo Lietuva, 2011 m. vasario 17 d. Nr. 4 (448), http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2006-2011/node/3423.html
  16. Lidia Korczak (Jogailos universitetas Krokuvoje), Ab Imperio 2013 Nr. 1, p. 370-377
  17. Algimantas Valantiejus „Lyginamoji istorinė Zenono Norkaus sociologija: ankstyvosios Lietuvos imperijos neįgyvendintų galimybių analizė“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2010, Nr. 2 (27), p. 205-257.
Parengta pagal iki 2016 m. įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Zenonu Norkumi.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 86% (+30555-2625=27930 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 22% (+7816-202=7614 wiki spaudos ženklai).