Zervynos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Zervynos
Zervynos kryziai.jpg
Kryžiai Zervynų kaime

Zervynos
54°06′40″N 24°29′49″E / 54.111°N 24.497°E / 54.111; 24.497 (Zervynos)Koordinatės:54°06′40″N 24°29′49″E / 54.111°N 24.497°E / 54.111; 24.497 (Zervynos)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija: Marcinkonių seniūnija
Gyventojų: 47 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Zervýnos
Kilmininkas: Zervýnų
Naudininkas: Zervýnoms
Galininkas: Zervýnas
Įnagininkas: Zervýnomis
Vietininkas: Zervýnose


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ZervynosVikiteka

Zervynosetnografinis kaimas (gatvinis) Varėnos rajono savivaldybėje, abipus Ūlos upės. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis. Vakariniu pakraščiu eina VilniausGardino geležinkelis.

Kaime veikia dzūkų etnografinis ansamblis.

Turinys

Geografija

Tiltas Zervynose per Ūlą
Dzukijos nacionalinis parkas.png


Zervynas iš visų pusių supa miškai. Link Mančiagirės prie Ūlos atsiveria Ūlos skardžiai (gamtos paminklas).

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Zervynos


Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png VARĖNA – 16 km
Mančiagirė – 3 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Lynežeris - 8 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Zervynos OpenLayers žemėlapyje
Zervynos TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].


Istorija

Rašytiniuose šaltiniuose Zervynų kaimas minimas nuo 1742 m. Merkinės parapijos gimimų metrikų knygose. XVIII a. dešiniajame Ūlos krante esanti dalis priklausė Varėnos seniūnijai bei dvarui ir dalis kaimiečių ėjo lažą. Ji buvo išsivysčiusi iš bajorkaimio. Tuo tarpu kairiajame krante buvusi kaimo dalis priklausė Kaniavos seniūnijai, girininkijai ir dvarui. Ji kilo iš miško žvalgų gyvenvietės ir mokėjo činšą.

XIX a. pradžioje prie kaimo buvo rastos 24 akmens ir žalvario amžių stovyklos. Kaimo gyventojai daugiausia vertėsi žvejyba ir medžiokle, rinko miško gėrybes, pynė iš šiaudų, vytelių ir balanų, audė. Garsėjo bitininkyste ir bitininkais-drevininkais. Medžiai su išskobtomis drevėmis saugomi kaip gamtos paminklai (tarp jų ir Zervynų ąžuolas).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a.
sovietmetis Marcinkonių apylinkė
nuo 1995 m. Marcinkonių seniūnija


Architektūra

Besiranganti gatvė yra pagrindinė kaimo ašis, nuo kurios atsišakoja šalutinės gatvelės, vadinamos dzūkų „ulyčiomis“. Prie jų išsidėsčiusios medinės sodybos. Trobos ir svirnai yra pastatyti iš tašytų rąstų, jungiant kertes arba sąsparas, o tvartai, kluonai ir kiti statiniai statyti iš apvalių rastų. Klėčių ir tvartų pamatai dažniausiai iš medinių trinkų. Trobų langai, durys, prieangiai papuošti. Pastatų stogai yra dvišlaičiai, dengti šiaudais, malkenomis (skiedromis) arba nendrėmis.

Kaimo viduryje yra skirtingu metu statytų trijų kryžių grupė. Aukštas kryžius pastatytas ant Ūlos kranto, dar vienas – kryžkelėje prie kapinių.

Gyventojai

Kaimas įdomus tuo, kad čia nuo seno gyvena Vilkiniai ir Tamulevičiai. Sutikus žmogų kita pavarde galima spėti, kad jis atsikėlęs iš kitur.[5]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m.
1970 m.sur.[6] 1983 m.[7] 1987 m.[8] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
186 143 139 103 67 47

Papročiai

Per Vėlines, dzūkų vadintas Uždūšinėmis, Dziedais, Ilgėmis, Zervynų kapinėse uždegami laužai. Tokio papročio Lietuvoje niekur kitur neišvysite, išskyrus dar vieną nuošalų ir išnykti bebaigiantį kaimelį, Margionis, bei kaimą, esantį Kėdainių rajone - Surviliškį.

Kultūra

Zervynos buvo panaudotos kaip natūralus scenovaizdis filmuojant vieną žymiausių sovietmečio Lietuvos filmą „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m.) apie ginkluotą pokario rezistenciją.[9] Filmas „Faktas“ (1981 m.) apie Pirčiupių kaimo tragediją taip pat buvo filmuotas Zervynų kaime.

Kaime gyvena tautodailininkas Algis Svirnelis, atstatęs Zervynų kaimo kryžius, gyveno 2005 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Juozas Aputis.

Kairiajame Ūlos krante stovi paminklas pokario partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Prie Mekšrinio ežero kiekvienais metais vyksta ninjutsu vasaros treniruotės.

Galerija

Šaltiniai

  1. Zervynos. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Zervynos maps.vlasenko.net
  4. Zervynos loadmap.net
  5. Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“. (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas) // Vilnius, „Algimantas“, 2005. 624 psl.
  6. Zervynos. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 844 psl.
  7. Zervynos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 439 psl.
  8. Zervynos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 619 psl.
  9. Giedrė Jankevičiūtė. „Lietuva“. Vadovas // Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. 406 psl.
  • Zervynos. Lietuvos TSR kraštotyros draugija, Vilnius, 1964.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: