Zigmas Vaišvila (1956)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Zigmas Vaišvila)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Zigmas Vaišvila
Zigmas Vaisvila 2009.jpg

Gimė 1956 m. gruodžio 20 d. (62 m.)
Šiauliuose

Tėvas Zigmas Vaišvila (1927 m. - 1983 m.) Nusipelnęs Lietuvos TSR gydytojas. Neurochirurgijos pradininkas ir kūrėjas Šiaulių zonoje. Šiaulių respublikinėje ligoninėje ilgą laiką dirbo chirurgu, vyriausiojo gydytojo pavaduotoju, vyriausiuoju gydytoju. Buvo pokario pogrindžio ryšininkas.
Motina Palmira Vaišvilienė (g.1931 m.). Nusipelniusi Lietuvos TSR mokytoja, geografė, logopedė-defektologė.
Sutuoktinis(-ė) Regina (g. 1955 m.)
Vaikai

Jūratė (g. 1980), Vaiva (g. 1985)


Veikla
politikas, fizikas - mokslų dr., verslininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Zigmas Vaišvila (g. 1956 m. gruodžio 20 d. Šiauliuose) – politikas, fizikas – mokslų dr., verslininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Vedė 1979 m. Žmona Regina – Lietuvos medicinos bibliotekos informacijos skyriaus vedėja, dukros: filologė Jūratė (g.1980) ir dizainerė Vaiva (g.1985).

Biografija

Kiti faktai

Jaunystėje aktyviai žaidė šachmatais. 1974 m. Lietuvos jaunių pirmenybių III vietos laimėtojas, o po to tapo ir Mokslų akademijos šachmatų čempionu.

19741979 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto (VVU) Fizikos fakultete (nuo 1977 m. rudens iki 1979 m. vasaros – specialybės studijos Maskvos V. Lomonosovo vardo valstybinio universiteto Branduolinės fizikos mokslinio tyrimo institute Dubnoje, Maskvos srityje (mokslinio darbo vadovas – I. N. Michailov; specializacija – atomo branduolio teorija).
Aukštasis mokslas Vilniaus valstybiniame universitete baigtas raudonu diplomu (teorinės fizikos specialybė). Studijų grupėje Vilniaus universitete buvo seniūnu, vienerius metus – Fizikos fakulteto Studentų profsąjungos pirmininku.

1979 m. paskirtas dirbti stažuotoju Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Fizikos instituto Atomo branduolio teorijos skyriuje (vadovas – Mokslų akademijos narys-korespondentas V. Vanagas). Nuo 1979 m. spalio iki 1981 m. spalio dirbo stažuotoju Jungtiniame branduolinių tyrimų instituto Teorinės fizikos laboratorijoje Dubnoje (Maskvos sritis)

Nuo 1981 m. spalio – Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Fizikos instituto Atomo branduolio teorijos skyriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, aspirantas, mokslinis bendradarbis. 1984 m. Jungtinio branduolinių tyrimų instituto Teorinės fizikos laboratorijos Mokslo taryboje apgynė Fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją „Greitai besisukančių branduolių forma ir sukinys“. 1985 m.. Zigmo Vaišvilos mokslinis darbas įvertintas Mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų premija. Dirbdamas Mokslų Akademijos Fizikos institute Atgimimo laikotarpiu buvo Fizikos instituto Jaunųjų mokslininkų tarybos pirmininku.

Z. Vaišvila 1988 m. dalyvavo steigiant pirmąjį ekologijos klubą Lietuvoje „Žemyną". Buvo Lietuvos Žaliosios partijos vienas steigėjų ir vienas trijų pirmųjų partijos seniūnų. Taip pat buvo leidinio „Žalioji Lietuva“ redakcinės kolegijos narys, laikraščių „Atgimimas“, „Respublika“ redakcinių kolegijų narys.

Zigmo Vaišvilos iniciatyvos ir įspėjimų dėka 19902000 metais buvo žymiai pagerintas Ignalinos AE saugumas.

1990 m. kovo 11-ąją Zigmas Vaišvila tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1990 m. kovo 17 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku (iki 1991 m. vasario 14 d.).

Zigmo Vaišvilos vadovaujama Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija paruošė Aukščiausiosios Tarybos priimtus nutarimus ir įstatymus dėl TSRS ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje, Tarybinėje armijoje tarnaujančių Lietuvos kariškių, Lietuvos Respublikos sienų kontrolės, prokuratūros, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, pasienio apsaugos tarnybos, krašto apsaugos, muitinės, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, policijos steigimo ir veiklos.

1990 m. birželio 29 d. Zigmas Vaišvila, kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas balsavo prieš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto moratoriumo priėmimą, pasiūlytą dėl TSRS ekonominės blokados.

Z. Vaišvila, kaip Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas, koordinavo įvairių Lietuvos Respublikos institucijų ir savanorių gynybinę veiklą 1991 m. sausio įvykių metu.

1991 m. sausio 13-osios naktį Zigmas Vaišvila išrinktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju. Ministru Pirmininku išrinktas Gediminas Vagnorius. 1991 m. sausio 13 d. Zigmas Vaišvila paskirtas Lietuvos Respublikos vyriausybinės komisijos TSRS agresijos aukų laidotuvių organizavimui pirmininku. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Lietuvos Respublikos valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimų, padarytų 1991 m. sausio 11 – 13 d., ištyrimo nariu.

Nuo 1991 m. vasario 22 d. atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato vadovo funkcijas.

1991 m. birželio 4-5 d Lomžoje (Lenkija), Zigmas Vaišvila, atstovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybę, pagerbė atvykusį Popiežių Joną Paulių II, kuris Lomžos Katedroje 1991 m. birželio 5 d. aukojo Šv. Mišias Lietuvos bendruomenei.

1991 m. rugpjūčio 19 d. Maskvoje prasidėjus valstybiniam perversmui, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius pavedė Zigmui Vaišvilai organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą pogrindyje.

1991-1992 m. dalyvavo likviduojant TSRS VSK padalinį Lietuvoje, perimant LKP (TSKP), komjaunimo, tarybinių profsąjungų, TSRS VSK ir TSRS ginkluotųjų pajėgų turtą ir dokumentus, suorganizavo pirmąją tarpvalstybinę sutartį dėl oficialaus ir legalaus lengvosios ginkluotės ir šaudmenų nupirkimo Lietuvos Respublikai (iš Rusijos Federacijos)

2009 m. kovo 10 d. padavė prašymą Vyriausiajai Rinkimų Komisijai dėl kandidatavimo į Lietuvos Prezidento postą, o kovo 14 d. pradėjo kovą 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. 2009 m. kovo 17 d. jis paskelbė kreipimąsi į rinkėjus, nurodydamas kodėl grumiasi dėl prezidento posto. Dingus 30 lapų su parašais (1200 parašų), 2009 m. balandžio 2 d. VRK tepristatė 19 tūkst. 397 parašus ir buvo neregistruotas į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus.

Nuorodos



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: