Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Zigmas Zinkevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Zigmas Zinkevičius
Zinkevicius.jpg

Gimė 1925 m. sausio 4 d. (92 m.)
Juodausių k., Ukmergės raj.

Veikla
Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, Vilniaus universiteto profesorius, politikas

Žymūs apdovanojimai

Zigmas Zinkevičius (g. 1925 m. sausio 4 d., Juodausių k., Ukmergės raj.) – Lietuvos kalbininkas baltistas, indoeuropeistas, kalbos istorikas ir dialektologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų ir Lietuvių katalikų mokslo akademijų narys, trijų Mokslo akademijų Latvijoje, Švedijoje ir Norvegijoje užsienio narys akademikas, visuomenės ir politikos veikėjas.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai — Petras Zinkevičius (... Juodausių k. Ukmergės raj. - 1968 m. sausio mėn. 11 d. Vietovė). Kilęs iš mažažemių valstiečių. Be to dar vertėsi plukdydamas sielius Šventąja ir Nerimi į Kauną. Jo tėvas Andrius gerokai prieš I Pasaulinį karą, sudegus Juodausių dvarui, buvo iškeltas gyventi į sklypą, esantį arčiausiai prie Ukmergės, kur ir įsikūrė. Kada jo protėviai atsikėlė į Juodáusius, nežinoma. XVIII a. pabaigoje jų Juodausiuose dar nebuvo. Tai rodo 1761 ir 1791 m. Juodausių dvaro inventoriai. Pasakojama, kad atsikėlė kažkur „nuo Vilniaus“.
— Marijona Zinkevičienė (vadinta Marcele) (iki ... m. Skapaitė, .. - 1993 m. liepos mėn. 16 d., Vietovė). Tėvų kilmė - vietiniai Juodausių gyventojai. Senatvėje motina pasižymėjo kurdama meniškus rankdarbius, ypač mezginius.
Abu Zigmo tėvai buvo neišsilavinę valstiečiai, labai darbštūs ir išmoningi. . Tėvas mirė 1968 m. sausio mėn. 11 d., sulaukęs 80 metų amžiaus. Motina mirė 1993 m. liepos mėn. 16 d., sulaukusi 95 metų amžiaus.

Zigmas augo trijų vaikų šeimoje (buvo vyriausias). Tėvai suprato mokslo reikšmę ir du savo vaikus leido į mokslus.

Sesuo Ona Zinkevičiūtė – Kondratienė tapo žymia geologe, paleontologijos Lietuvoje pradininke, tiriančia žemės sluoksniuose išlikusias žiedadulkes ir nustatančia tų sluoksnių senumą. Be kita ko, ji ištyrė Vilniaus pilių teritorijoje atkastų kultūrinių sluoksnių amžių.

Žmona — Regina Zinkevičienė (iki 1953 m. gegužės 5 d. Aitė, g. ...), profesija. Šeima visą laiką labai gražiai sutarė.
Vaikai — Laimutė Zinkevičiūtė (g. ...), profesija; — Vytautas Zinkevičius (g. ...). filologas.

Moksleiviški metai

Zigmo vaikystės ir paauglystės metai prabėgo pas tėvus. Jį globojo senelis iš motinos pusės. Mokytis jis pradėjo 1933 m. Nuotekų pradinėje mokykloje, tęsė Antakalnio tokioje pačioje mokykloje, po to baigė Ukmergės dvylikmetę mokyklą Nr. 2 (Smėliuose).

1939 m. rugsėjo 1 d. Zigmas įstojo į Ukmergės Antano Smetonos gimnaziją. Kaip gabus neturtingų tėvų vaikas buvo atleidžiamas nuo mokesčio už mokslą.

Sovietams Lietuvą okupavus į bolševikų valdžią žiūrėjo priešiškai, daug bendravo su kunigais, „klapčiukavo“ bažnyčioje.

Vokiečių okupacijos metais patyrė didelių sunkumų, kuomet gimnazija buvo išblaškyta po visą Ukmergę ir kilnojama vis į kitas patalpas. Teko mokytis net keturiomis pamainomis.

Vargai dešimteriopai padidėjo grįžus bolševikams: maisto trūkumas, tikybos persekiojimas ir t.t. Didelę įtaką Zigmui darė buvęs gimnazijos kapelionas Eduardas Simaška, su kuriuo nenutraukė bendravimo, ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojas Rapolas Stankūnas, sužadinęs norą studijuoti lituanistiką.

Universitetinės studijos

1945-1950 m. Zigmas Zinkevičius studijavo Vilniaus universitete lituanistiką. Nuo pat pirmojo kurso dirbo Lietuvių kalbos katedroje laborantu. Teko dėstyti elementarinį lietuvių kalbos kursą kitakalbiams studentams, taip pat sutrumpintus lituanistikos kursus studijuojantiems nelituanistines specialybes.

Kaip nestojęs į komjaunimą ir nepalankiai nusiteikęs komunistinės ideologijos atžvilgiu, visą laiką buvo bolševizmo „apaštalų“ persekiojamas. Ne kartą grasinta jį pašalinti iš universiteto. Apgynė fakulteto dekanas Eugenijus Meškauskas, globojęs gabius studentus.

Nors universitetą baigė su „raudonuoju diplomu“ (visi pažymiai – tik labai geri) ir buvo pristatytas tobulintis aspirantūroje (dab. doktorantūra), tačiau į ją įstoti neleido partijos apologetai.

Dekanas Zigmą paliko Lietuvių kalbos katedroje dėstomajam darbui. Teko dėstyti net tokias naujas disciplinas, kurių pats nebuvo studijavęs. Pagelbėjo turtingos lituanistinės bibliotekos (net specfondinės) studijos, prieinamos dar esant laborantui. Komsorgai ir partorgai visą laiką Zigmą persekiojo ir stengėsi išguiti iš universiteto. Trukdė bet kokį jo mokslinį darbą.

Nežiūrint viso to Zigmas Zinkevičius savarankiškai parašė ir 1955 m. apgynė kandidatinę disertaciją, globojamas Leningrado (dab. Sankt Peterburgo) universiteto profesoriaus ir Lietuvos TSR Mokslų akademijos nario Boriso Larino.

Būdamas šio apsaugoje vėliau parašė ir 1967 m. apgynė daktaro (dab. habilituoto daktaro) disertaciją.

1977 m. jam buvo suteiktas Lietuvos Nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. Po to persekiojimai sumažėjo, nors kartkartėmis atsinaujindavo. Taip tęsėsi iki pat Atgimimo.

Darbinė veikla

19461950 m. – Vilniaus universiteto (VU) Lietuvių kalbos katedros vyr. laborantas, 19501956 m. – dėstytojas, vyr. dėstytojas.

19511956 m. – Vilniaus pedagoginio instituto Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, vyr. dėstytojas. 19561967 m. – Vilniaus universiteto docentas.

19561968 m. – VU Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas. 19621964 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas, 19641967 – docentas, 19671973 m. – Lietuvių kalbos katedros profesorius. 19731988 m. – Vilniaus universiteto Filolofijos fakulteto Lietuvių kalbos, 19881991 m. – Baltų filologijos katedros vedėjas.

1994 m. Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, 19951996 m. Lietuvių kalbos instituto direktorius.

19961998 m. LR Švietimo ir mokslo ministras, 19981999 m. – valstybės konsultantas švietimo ir mokslo klausimais.

Apdovanojimai

Bibliografija


Šaltiniai

  • Aprašymas atnaujintas 2015 m. lapkričio mėn. pagal pateiktus duomenis.
Postas
Prieš tai:
Vladislavas Domarkas
Lietuvos švietimo ir mokslo ministras
1996 - 1998
Po to:
Kornelijus Platelis


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: