Zimbabvė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Republic of Zimbabwe
Zimbabvės vėliava Zimbabvės herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Zimbabvė žemėlapyje
Valstybinė kalba mašonų, anglų
Sostinė Hararė
Didžiausias miestas Hararė
Valstybės vadovai Robertas Mugabė
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
390 580 km² (59)
1 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
12 844 097 (67)
32.88 žm./km² (137)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
25,05 mlrd. $ (105)
2000 $ (146)
Valiuta Zimbabvės doleris (Z$)
Laiko juosta UTC+2
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
Rodezijos pilietinis karas
1965 m. lapkričio 11 d.
1980 m. balandžio 17 d.
Valstybinis himnas Zimbabvės himnas
ISO kodas ZW
ISO3 kodas ZWE
ISO skaitmeninis kodas 716
FIPS kodas ZI
GeoName kodas 878675
Interneto kodas .zw
Šalies tel. kodas 263
Commons-logo.svg Vikiteka: ZimbabvėVikiteka

Zimbabvės Respublika (Zimbabvė) – valstybė Pietų Afrikoje, tarp Zambezės ir Limpopo upių. Ribojasi su Pietų Afrikos Respublika pietuose, Botsvana vakaruose, Zambija šiaurėje ir Mozambiku rytuose.

Turinys

Istorija

Shona-orn.png
Pietinės Afrikos istorija
Bantu migracija (Afrikos geležies amžius)
Valstybės XV-XIX a.:
Luba, Jaka, Imbangala, Kuba, Lunda, Bemba, Kazembė, Alujana, Tonga, Mvenemutapa
Imperijos ir užkariavimai XIX a.:
Čokvė, Tipu Tip, Garanganzė, Mfekanė
Kolonijos XIX-XX a.:
Belgijos Kongas, Rodezija, Vokietijos Rytų Afrika, Portugalijos Rytų Afrika
Nepriklausomybė:
KDR, Zambija, Zimbabvė, Malavis, Mozambikas, Tanzanija

Pagrindinis straipsnis: Zimbabvės istorija

Anksčiau šioje vietoje buvo anglų kolonija Pietų Rodezija (Šiaurės Rodezija buvo dabartinė Zambija), tuo metu ir nusistovėjo esamos sienos.

1965 m. vietinis lyderis Janas Smitas paskelbė apie planus atsiskirti nuo Britų imperijos, vėliau buvo paskelbta nepriklausomybės deklaracija ir valstybė tapo Rodezija, nepriklausoma šalimi. Šios nepriklausomybės britai nepripažino, motyvuodami tuo, kad joje pagrindinę politinę galią turėjo mažumą sudarantys britų kilmės baltieji (vadinamieji rodeziečiai), o ne daugumą sudarantys juodaodžiai.

Rinkimuose egzistavo turto ir išsilavinimo cenzai kurie, nors ir buvo padaryti mažiau griežti juodaodžiams, vis tiek daug jų paliko be balso teisės (baltųjų be balso teisės liko mažesnė dalis). Pradžioje siekęs, kad Rodezija būtų parlamentinė monarchija Britų sandraugoje su Britanijos karaliene kaip valstybės galva, Janas Smitas ėmė tolti nuo šios idėjos, paskyrė „valstybę administruojantį pareigūną“ valstybės vadovu, o vėliau jo titulą pervadino prezidentu, šalį 1970 m. paskelbdamas respublika.

Rodezijai buvo pritaikytos sankcijos, tačiau ji gaudavo neoficialią paramą iš gretimos Pietų Afrikos Respublikos, kur tuo metu buvo apartheidas, bei Portugalijos, kuri turėjo kolonijų greta (Mozambiko koloniją), ir Rodezijos ekonomika, nepaisant sankcijų, augo (iki 10 % per metus, infliacija buvo apie 3 %).

Tačiau 1975 m. po revoliucijos Portugalijoje ten į valdžią atėję kairieji paleido kolonijas, o Mozambiką ėmė valdyti komunistinis FRELIMO judėjimas. Pastarasis leido savo teritorija pasinaudoti prieš Rodezijos valdžią kovojantiems komunistams juodaodžiams, ypač Roberto Mugabės vadovaujamam judėjimui.

1979 m. valdžia sėdo prie derybų stalo su juodaodžių opozicija, tačiau tik su nuosaikesnėmis jėgomis. Buvo pasiektas susitarimas, kuriuo Rodezijos valdžia buvo perduota daugumoje esantiems juodaodžiams, pastariesiems suteikta balso teisė, o valstybė tapo žinoma kaip Zimbabvė-Rodezija, buvo patvirtinta nauja vėliava ir kita simbolika.

Tačiau britai ir JAV neatšaukė sankcijų, kurias žadėjo atšaukti įtvirtinus nuo rasės nepriklausančią demokratiją, taip suduodami skaudų smūgį naujajai valstybei, nurodydami, kad susitarime turėtų dalyvauti visos Zimbabvės jėgos, įskaitant ir radikaliąsias. Zimbabvės-Rodezijos valdžia vėl sėdo prie derybų stalo 1980 metais, šįsyk dalyvaujant visoms jėgoms. Buvo surengti nauji rinkimai, kuriuos laimėjo R. Mugabės partija. Valstybę ji pervadino tiesiog Zimbabve ir vėl patvirtino naują vėliavą, šįsyk paremtą partijos spalvomis. Pradžioje prezidentu tapo Kanaanas Banana, o R. Mugabė premjeru; vėliau R. Mugabė tapo prezidentu (1987 m. pabaigoje).

Rasinė padėtis Zimbabvėje buvo kiek paprastesnė nei gretimoje Pietų Afrikoje, kadangi Zimbabvėje baltųjų buvo gerokai mažesnė dalis, tad ir jų įtaka buvo mažesnė. Tačiau nemažą dalį žemės valdė baltieji fermeriai. Siekiant tai pakeisti, iš pradžių buvo imtasi santykinai nuosaikios politikos: valstybė, padedama Jungtinės Karalystės, kuri tam skirdavo pinigus, išpirkinėdavo baltųjų žemes ir paskirstydavo jas juodaodžių ūkininkams. Nemažai rodeziečių, tų, kurie nesiejo savo ateities su valstybe, pasinaudojo šia proga ir už gautus pinigus emigravo. Tačiau vėliau, pasak daugelio tarptautinių oraganizacijų, politika baltųjų atžvilgiu ėmė radikalėti: buvo išvaryta dauguma baltųjų (rodeziečių) fermerių, o žemė išdalinta juodaodžiams; neva šitai ir sąlygojo ekonominį krachą, dėl kurio Zimbabvė iš vienos didžiausių Afrikoje maisto eksportuotojų (ji buvo vadinama „Afrikos duonos maišu“ (Breadbasket of Africa)) tapo maisto importuotoja: taip atsitiko dėl to, kad dauguma per tokį masinį žemės perskirstymą žemes gavusių juodaodžių nebuvo fermeriai ir nemokėjo tinkamai įdirbti žemės. Dėl kitų ekonominių pasekmių, žr. skirsnį ekonomika.

Pavadinimo kilmė

Šalies vardas šonų kalba reiškia „dideli akmeniniai namai“ (dzimba-dza-mabwe).

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Zimbabvės politinė sistema

Šalį valdo prezidentas Robertas Gabrielis Mugabė (Robert Gabriel Mugabe). Jo politika vertinama kontroversiškai: vieni, nepaisydami tariamo ekonomikos sužlugdymo, jį mato kaip tikrą afrikiečių atstovą, nebijantį pasipriešinti tebegajam baltųjų imperializmui, o kiti jį mato kaip vien sau ir savo artimiausiems žmonėms naudos besiekiantį politiką. Labiausiai kritikuojami jo politikos elementai yra žemės reforma (pasak jo kritikų, iš baltųjų atimtas žemes jis išdalino beveik vien savo partijos nariams), įsikišimas į Kongo pilietinį karą nepaisant žlungančios valstybės ekonomikos, neva klastojami rinkimai. Tuo tarpu jo šalininkai argumentuoja, kad baltųjų žemės jau buvo kadaise įgytos neva nelegaliai (nes nebuvo atsiklausta vietos juodaodžių leidimo), tad jas atimti esą buvo teisinga, o kad dėl to Zimbabvei pritaikytos sankcijos – tai baltųjų šalių nenoras pripažinti Afrikos valstybių savarankiškumo. Mugabės priešininkai tokius argumentus atmeta teigdami, kad kolonizacijos metu nebuvo šioje vietoje jokių valstybių, o dabartiniai fermeriai jau seniai nebe tie, kurie čia ūkininkauti pradėjo.

2000 metais Mugabė surengė referendumą, kuris turėjo apriboti prezidentų maksimalią valdžią iki dviejų kadencijų, bet tai negaliotų jau buvusioms kadencijoms, taigi Mugabė būtų galėjęs valdyti dar 10 metų. Tačiau žmonės referendume nubalsavo „prieš“.

Vienas iš teigiamai vertinamų R. Mugabės valdymo elementų – švietimo vystymas, darant žmonėms prieinamą bent jau pradinį mokslą. Dėl šios priežasties pasak oficialios Zimbabvės statistikos 90 % suaugusių gyventojų yra raštingi: o tai didžiausias procentas iš juodosios Afrikos valstybių.

Administracinis suskirstymas

Zimbabvės provincijų žemėlapis.

Pagrindinis straipsnis: Zimbabvės provincijos

Zimbabvė yra suskirstyta į 8 provincijas ir 2 provincijos statuso miestus.

Miestai:

  1. Bulavajus
  2. Hararė

Provincijos:

  1. Manikija
  2. Vidurio Mašonija
  3. Rytų Mašonija
  4. Vakarų Mašonija
  5. Masvingas
  6. Šiaurės Matabelija
  7. Pietų Matabelija
  8. Vidurkraštis

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Zimbabvės geografija

Zimbabvė yra pietinėje Afrikoje, vienas iš žinomiausių jos geografinių objektų – Viktorijos krioklys, esantys pasienyje su Zambija.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Zimbabvės ekonomika

Šie banknotai, išleisti tarp 2007 m. liepos ir 2008 m. liepos iliustruoja šalies hiperinfliaciją. Tai nėra tikri pinigai - tai čekiai, su griežtai apribotu galiojimo laiku.

Šalyje yra didžiulė infliacija (valiutos vertė krinta beveik dešimt kartų per metus), ekonomika 2004 smuko 8,2 %, o Zimbabvės doleris, savo verte 1980 m. buvęs lygus svarui sterlingų, dabar vertas dešimtųjų penso (pensas = 0,01 svaro sterlingų); šalyje ėmė trūkti naftos ir kitų svarbių prekių. Dėl šių priežasčių užsienio šalys kaltino R. Mugabės politiką ir Zimbabvė buvo suspenduota Britų sandraugoje, kas sumažino jos galimybes gauti paramą (pretekstas tam buvo teiginys, kad parama vis tiek nebūtų tinkamai įsisavinta ir greičiausiai atitektų valdančiajam elitui). Po šito R. Mugabė išstojo iš Britų sandraugos. R. Mugabė dėl visų Zimbabvės bėdų dažnai kaltina prieš jį valdžiusio Jano Smito vyriausybę, nepaisant to, kad prie šio politiko valstybė klestėjo, o valdant Mugabei ekonomika ritasi žemyn. Tačiau prieš baltuosius nukreipta retorika pietinėje Afrikoje veikia, dėl čia esančio didesnio baltųjų skaičiaus ir ilgiau išsilaikiusios jų įtakos politikai ir ekonomikai (baltieji turėjo daug įtakos politikoje PAR ir Namibijoje iki XX a. dešimtojo dešimtmečio, Rodezijoje iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos), bei dėl ilgiausiai išlikusio kolonializmo (Portugalijos kolonijos Angola ir Mozambikas paleistos tik 1975 m.).

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Zimbabvės demografija

98 % gyventojų sudaro juodaodžiai, apie 0,5 % – baltieji (daugiausiai rodeziečiai). Juodaodžių tradiciškai nuolatos labai greitai daugėjo, o baltųjų ne, jų šeimos buvo mažesnės, tad jų procentinė dalis nuo Rodezijos laikų irgi sumažėjo, anksčiau ji buvo keliskart didesnė, sudarė kelis procentus. Per paskutinius keturiasdešimt metų gyventojų skaičius patrigubėjo nuo nepilnų keturių iki daugiau kaip dvylikos milijonų žmonių. Tačiau paskutiniu metu augimas smarkiai sulėtėjo, daugiausiai dėl ŽIV pasekmių (Zimbabvėje ŽIV užsikrėtusiųjų procentas yra vienas didžiausių pasaulyje, beveik 40 %). Baltųjų skaičius mažėjo dėl beveik masinės emigracijos į Jungtinę Karalystę ir kitas anglakalbes pastarosios buvusias kolonijas (Australiją, JAV, Naująją Zelandiją, Kanadą); tačiau šalyje liko rodeziečių, kurie užsiiminėjo kitu verslu nei žemdirbyste. Vis dėlto dabar beliko keliasdešimt tūkstančių baltųjų iš anksčiau buvusių kelių šimtų tūkstančių.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1982 m. ir 2012 m.
1982 m. 1992 m. 1996 m. 1997 m. 2002 m. 2006 m. 2012 m.
7 546 041 10 288 282 11 439 000 11 682 000 11 634 663 12 103 949 12 844 097


Kita informacija

Šaltiniai




Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: