Zygmunt Mackevič
| Zygmunt Mackevič | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1944 m. vasario 29 d.  Akuotninkai, Nemenčinės valsčius
|
|
| |
| Sutuoktinis(-ė) | Irena Kulbaitė |
| Vaikai |
Gabriela, Zigmuntas |
|
| |
| Veikla | |
| Partija | Tėvynės sąjunga |
|
| |
| Alma mater | Vitebsko veterinarijos institutas |
Zygmunt Mackevič (1944 m. vasario 29 d. Akuotininkuose, Nemenčinės valsčius) – Lietuvos biologas histologas, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
1946 m. represuotas tėvas, motina ilgai ir sunkiai sirgo. Trys vaikai, iš kurių jis buvo jauniausias, liko be priežiūros. Mokėsi Šventininkų pradinėje mokykloje, Buivydžių septynmetėje mokykloje. 1962 m. baigė Nemenčinės vidurinę mokyklą. 1963 m. baigė Buivydiškių žemės ūkio technikumą. Dirbo Vilniaus Žemės ūkio technikumo dėstytoju, kartu tęsė studijas Vitebsko veterinarijos institute. 1972–1975 m. Maskvos veterinarijos akademijos Biologijos fakulteto Histologijos, citologijos ir embriologijos katedros aspirantas, parengė biologijos mokslų kandidato disertaciją. 1991 m. TSRS Mokslų akademijos Žmogaus morfologijos institute apgynė habilituoto biologijos mokslų daktaro disertaciją. 1980–1981 m. stažavo Leuveno katalikų, 1983 m. ir 1985 m. Lježo universitetuose Belgijoje, 1989 m. Mančesterio, Oksfordo, Kembridžo, 1995 m. Krokuvos universitetuose.
1975–1980 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos mokslinis bendradarbis, histologijos dėstytojas. 1980–1996 m. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Patomorfologijos laboratorijos vedėjas, vyresnysis mokslo darbuotojas, nuo 1994 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas, 1992–1996 m. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Senato pirmininkas. Nuo 2001 m. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto vyr. mokslo darbuotojas. 2000 m. – Helsinkio universiteto Biomedicininių tyrimų instituto kviestinis profesorius, 2002–2007 m. – Opolės universiteto Gamtos fakulteto Ląstelės biologijos skyriaus vedėjas, profesorius.
1993 m. už mokslines publikacijas gavo D. Sorošo fondo premiją. 1997 m. Prancūzijos Prezidento apdovanotas ordino „Už nuopelnus“ Komandoro kryžiumi. 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
1982–1990 m. Lietuvos Patologų mokslinės draugijos viceprezidentas. Moka anglų, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbas. 1972 m. vedė Ireną Kulbaitę. Duktė Gabriela, sūnus Zigmuntas.[1]
Politinė veikla
1988–1990 m. Lietuvos lenkų kultūros draugijos ir Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys. Lietuvos lenkų kongreso narys. Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys. Šeimos herbas „Machwicz“. 1981–1990 m. TSKP narys. Nuo 1994 m. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys. 1966–1989 m. LTSR Aukščiausios Tarybos deputatas.[2] 1996–2000 m. Seimo narys.
Šaltiniai
| ||||||