Čandrasekaro riba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Čandrasekaro riba – didžiausia nesisukančios žvaigždės baltosios nykštukės masė. Ši masė priklauso nuo cheminės sudėties. Jei žvaigždę sudaro helis, ji lygi 1,44 Saulės masės, jei anglis - 1,40 Saulės masės, jei geležis – 1,11 Saulės masės. Žvaigždės masė yra didesnė, jei baltoji nykštukė turi labai greitai besisukančią šerdį. Tačiau jei masė tampa didesnė už šią kritinę ribą, tai gravitacijos jėga nugali išsigimusių elektroninių dujų slėgį, žvaigždė kolapsuoja, po to sprogsta kaip I tipo supernova. Po tokio sprogimo išlieka neutroninė žvaigždė arba juodoji skylė.

Išsigimusių elektroninių dujų slėgis yra kvantinės mechanikos efektas, atsirandantis dėl Paulio draudimo principo - du elektronai (fermionai) negali tuo pat metu užimti tos pačios būsenos.

Pavadinta pagal astronomą Subramanjaną Čandrasekarą.

Pirmos straipsnio versijos licencija
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. Kovas 31 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „Čandrasekaro riba“. Istorija.
Vikipedijos dalyviai: Pegasas, Idioma-bot, Orionus.

Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+2767-21=2746 wiki spaudos ženklai).
Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=Čandrasekaro_riba&oldid=333782"