Čekų kalba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Čekų kalba
Čeština
Kalbama: Čekijoje, Slovakijoje
Kalbančiųjų skaičius: 12 milijonai
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 70
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

indoeuropiečių
 - slavų
   - vakarų slavų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Čekijos vėliava Čekija,
Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga
Prižiūrinčios institucijos: Ústav pro jazyk český
Kalbos kodai
ISO 639-1: cs
ISO 639-2: cze/ces
ISO 639-3: ces

Čekų kalbavakarų slavų kalba, vartojama čekų, moravų ir dalimi sileziečių (kartu su lachų kalba). Čekų kalba gimininga ypač slovakų ir sorbų kalboms. Seniausi tekstai parašyti X a., ankščiau buvo Čekijos baseine vartojamos senoji bažnytinė slavų ir lotynų kalbos. Čekijos karūnos žemėms patekus Austrijos įtakon, visi bajorai ir dauguma miestiečių ir valstiečių buvo germanizuota. XIX a. pradžioje keli čekų mokslininkai bandė atnaujinti čekų kalbą. Šios naujosios čekų kalbos gramatika sukurta Biblijos vertimo iš XIV a. pagrindu, dėl to šiuolaikinėje čekų kalboje egzistuoja stipri diglosija (tariama kitaip nei rašoma, ypač galūnės ir kai kurios balsės). Ši situacija panaši į diglosiją Šveicarijoje.

Nuorodos

Wikipedia
Vikipedija Čekų kalba

Vikiteka



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+5003-30=4973 wiki spaudos ženklai).