Čerskio kalnagūbris

Čerskio kalnagūbris (rus. хребет Черского) – kalnų sistema Rusijoje, šiaurės rytų Sibire, Jakutijoje ir Magadano srityje. Nusidriekęs pietryčių kryptimi 1500 km nuo Janos žemupio iki Kolymos aukštupio. Įsiterpęs tarp Oimiakono kalnyno ir Momo-Selenjacho tarpukalnių dubumos. Pagrindiniai kalnagūbriai: Chadaranio, Tas Chajachtų, Čemalginsko, Kurundios, Čibagalacho, Borongo. Aukščiausias taškas – Pobedos kalnas (3147 m, Ulachan Čistajo kalnagūbryje).

Susidarė mezozojaus periode. Yra aukso, alavo, akmens anglių telkinių. Kalnagūbrius skiria grabenai. Vyrauja vidutinkalnių reljefas; virš 2000–2500 m iškilusios viršūnės turi alpinį reljefą. Virš 350 slėninių ir karų ledynų, kurių bendras plotas 157 km². Išplitęs amžinasis įšalas. Šiauriniuose šlaituose iki 300 m, pietiniuose – iki 1100 m auga maumedžių retmiškiai; daugiausia užpelkėję; aukščiau – kedrų ir alksnių sąžalynai, taip pat akmenuota ir krūmynų tundra. Kalnyną tyrinėjo rusų geologas ir geografas S. Obručevas, kuris 1926 m. kalnagūbrį pavadino lietuvių kilmės geografo J. Čerskio garbei.