Čiūteliai
| Čiūteliai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
Koordinatės:
| ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: | Vėliava Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Šilutės rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Saugų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 99 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Čiūteliai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Saugų, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Anksčiau čia buvo Čiūtelių piliakalnis.
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
| ŪKIS |
|
Čiūteliuose iki 2012 m. pradžios planuojama įrengti didžiausią pramoninių vėjo jėgainių parką Lietuvoje. Parke bus įrengta 17 vėjo turbinų, kurių kiekviena turės po 2,3 MW galios generatorių.[3] |
Istorija
Nuo 1928 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Čiūtelių dvarą valdė Vyties Kryžiaus kavalierius generolas Leonas Radus-Zenkavičius.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1525–1701 m. | Klaipėdos valsčius, Prūsijos kunigaikštystė | |
| 1701–1752 m. | Klaipėdos valsčius, Prūsijos karalystė | |
| 1752–1871 m. | Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė | |
| 1871–1918 m. | Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija | |
| 1919–1923 m. | Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas | |
| 1923–1939 m. | Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva | |
| 1939–1944 m. | Klaipėdos apskritis, Trečiasis reichas | |
| 1950–1995 m. | Šilutės rajonas | |
| 1995– | Šilutės rajono savivaldybė | |
Pavadinimas
1734 m. Zeikel Dautzel, nuo 1736 m. Zeigcken Dautzel, nuo 1774 m. Szeigen Dautzel, nuo 1785 m. Szutallen, Czutallen, nuo 1802 m. Schutellen, Szutellen, nuo 1820 m. Chutellen, Czotellen, Czukllen, Czutellen, Czuttellen, Szutelen, Szuttelen, Szuttellen.
Gyventojai
 | ||||||||
| 1871 m. | 1885 m. | 1905 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1939 m. | 1959 m.sur.[4] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 159 | 162 | 225 | 234 | 210 | 225 | 196 | ||
| 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 243 | 195 | 152 | 126 | 92 | 99 | - | ||
| ||||||||
Gyventojų dauguma iki 1844 m. priklausė Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčiai, vėliau Saugų evangelikų liuteronų bažnyčiai, katalikai – Klaipėdos Šv. Jono bažnyčiai.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Čiūteliai TSRS topografiniame žemėlapyje[7][8]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ http://vz.lt/straipsnis/2011/03/29/Vejo_jegainiu_parkui_Silutes_rajone_perkama_turbinu_uz# Vėjo jėgainių parkui Šilutės rajone perkama turbinų už 160 mln. Lt
- ↑ Čiūteliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 336 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Čiūteliai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Čiūteliai loadmap.net