Čikagos universitetas
| Čikagos universitetas angl. The University of Chicago | |
|---|---|
| lot. Crescat scientia; vita excolatur | |
| Įkurtas | 1892 m. |
| Tipas | Privatus |
| Rektorius | Robertas Zimeris |
| Vieta | Čikaga, Ilinojus, JAV |
| Fakultetai | 12 |
| Darbuotojai | 2160 (2008 m.) |
| Studentai | 14 000 (2008 m.) |
| Svetainė | uchicago.edu |
Čikagos universitetas (angl. The University of Chicago) – privatus JAV universitetas Čikagoje. Vienas garsiausių ir didžiausių pasaulyje universitetų. 5000 studentų fakultetuose, apie 9000 studentų mokyklose, 2160 dėstytojų.
Istorija[taisyti]
Čikagos universitetą 1892 m. įkūrė naftos magnatas Džonas Devisonas Rokfeleris.[1]
Struktūra[taisyti]
- Fakultetai
- Biologijos fakultetas,
- Fizikos fakultetas,
- Humanitarinių mokslų fakultetas,
- Socialinių mokslų fakultetas,
- Koledžas,
- Specializuotos mokyklos
- Teologijos,
- Verslo,
- Politologijos,
- Teisės,
- Medicinos,
- Socialinio darbo ir administravimo.
Yra eksperimentinių mokyklų, medicinos centras, 8 bibliotekos, botanikos sodas, observatorija, planetariumas, meno ir gamtos muziejai, orientalistikos ir kitų mokslinių tyrimų institutai.
Žmonės[taisyti]
79 Čikagos universiteto mokslininkams skirta Nobelio premija, iš jų 24 fizikos, 22 ekonomikos, 14 chemijos, 11 biomedicinos mokslų, 2 literatūros (iki 2001 m.).
- Čikagos universitete dėstė
- Barakas Obama, dab. JAV prezidentas
- Rudolfas Karnapas, filosofas
- Ričardas Pozneris, filosofas, ekonomistas
- Frenkas Loidas Raitas, architektas
- Čikagos universitetą baigė
- Herbertas Čarlzas Braunas, chemikas
- Miltonas Frydmanas, ekonomistas
Lietuviai[taisyti]
Čikagos universitete dėstė: Arūnas Gasparaitis,
Čikagos universitetą baigė: Joana Akelaitytė, Elena Bradūnaitė, Vytautas Černius, Mykolas Drunga, Vytautas Dudėnas, Kazys Gineitis, Petras Jonikas, Eglė Juodvalkė, Kleopas Jurgelionis, Benediktas Vytenis Mačiuika, Vitas Manelis, Antanas Skirius, Juozas Varkala ir kiti.
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Čikagos universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 340 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||