Čiukčiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Čiukčiai
Gyventojų skaičius 14 000
Populiacija šalyse Rusija
Kalba (-os) čiukčių, rusų
Religijos šamanizmas, stačiatikybė
Giminingos etninės grupės Kitos Čiukčių-Kamčiatkos regiono tautos
Commons-logo.svg Vikiteka: ČiukčiaiVikiteka

Čiukčiai (Ч‘УКЧИ, лыгъо равэтлъан) (tikrieji žmonės) – negausi tauta, gyvenanti Rusijos teritorijoje – nuo Beringo jūros iki Indigirkos upės ir nuo Arkties vandenyno iki Anadyriaus ir Aniujaus upių.

Pavadinimas čiukčiai, kuriuo juos vadina rusai, jakutai ir lamutai – tai iškraipytas čiukčių žodis „čauču“ (turtingas elnių). Čiukčių kaimynai – jukagyrai, lamutai, jakutai ir eskimai. Savo išvaizda čiukčiai panašiausi į jakutus.

Pirmą kartą su rusais čiukčiai susidūrė dar XVII amžiuje. 1644 m. kazokas Staduchinas (Стадухин), kuris pirmasis pranešė žinias apie juos į Jakutską, Nižnekolymske įkūrė tvirtovę. Tuo laiku čiukčiai laisvai klajodavo į rytus ir į vakarus nuo Kolymos upės. Tačiau po įnirtingų kautynių su rusais, čiukčiai visam laikui paliko kairįjį Kolymos krantą. Nuo to laiko daugiau kaip šimtą metų čiukčiai ir rusai kovojo tarpusavyje. Ir tik 1770 m. po nesėkmingos rusų kampanijos, kai krito Anadyriaus tvirtovė, čiukčiai ėmė draugiškiau žiūrėti į rusus ir palaipsniui net ėmė su jais prekiauti. 1775 m. prie Angarkos upės (Didžiojo Aniujaus intako) buvo pastatyta nedidelė Angaros tvirtovė, kurią saugojo kazokai ir kuri buvo skirta prekybai su čiukčiais. 1848 m. ši prekybinė mugė buvo perkelta į Aniujaus tvirtovę, kuri iki XIX a. pradžios (kol buvo tik vienas prekybinis kelias į Jakutską sausuma) liko stambiausia prekybine vieta tame krašte. Ši mugė sunyko, Beringo sąsiauryje pasirodžius amerikiečių banginių medžiotojams bei ėmus kursuoti prekybiniams laivams.

Skiriami du čiukčių ūkiniai kultūriniai tipai:

  • sėslūs pajūrio gyventojai, užsiimantys jūros gyvūnų medžiokle;
  • klajokliai elnių augintojai.

Tai tipiška arktinė kultūra. Santuokos ir vaikų skaičius priklauso nuo gamtos – nuo esamų gamtinių išteklių, pvz., kiek užauginama elnių. Žmonių populiacija priklauso nuo elnių populiacijos. Tyrinėtojų nuomone, čiukčių populiacija stabili, prisitaikiusi prie gyvenamosios aplinkos, bet lengvai pažeidžiama, greitai miršta nuo alkoholizmo. Čiukčiai giminingi eskimams – jie juos vadina „inuitais“.

Čiukčiai iš elnių kailių daro drabužius, dengia būstus. Vienoje gyvenvietėje yra iki 10 jarangų (čiukčių gyvenamasis pastatas, palapinė iš kailio). Vakarinėje gyvenvietės pusėje gyvena vadas.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+4234-48=4186 wiki spaudos ženklai).