Čiuvanai
| Čiuvanai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 1300 |
| Populiacija šalyse |  Rusija – 1002 (2010 m.) [1]:
|
| Kalba (-os) | čiukčių, rusų |
| Religijos | stačiatikiai |
| Giminingos etninės grupės | čiukčių-kamčiadalų tautos |
Čiuvanai (rus. чуванцы) – viena iš paleoazinių tautelių Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kurios atstovų daugiausiai gyvena Čiukotkoje. Antropologai čiuvanus laiko artimus jukagyrams. Juos galiausiai asimiliavo čiukčiai, nes čiuvanai ėmė vartoti čiukčių kalbą, o vėliau ėmė pagal rusų paprotį statytis trobas, susikalbėti rusiškai. XIX a. pabaigoje carinės Rusijos valdžios manymu, čiuvanai galėjo būti palikuonimis kazokų, neva nukariavusių šias vietas XVIII a.
Klajokliai čiuvanai vartoja čiukčių klabą, sėslūs – rusų kalbą („markovo“ dialektą). Praeityje čiuvanai kalbėjo dabar jau mirusia čiuvanų kalba, priklausiusia jukagyrų kalbų šeimai. Čiuvanų kalba gyvavo Anadyrio upės žemupyje. Išliko 22 frazių vertimai, kuriuos užrašė 1781 m. I. Bencigas, ir 210 žodžių, užrašytų F.F. Matiuškino.
Populiacija
2002 m. Rusijos gyventojų surašymo duomenimis, čiuvanų populiaciją sudarė 1087 žmonės, iš kurių 951 gyveno Čiukčių autonominėje apygardoje, iš jų mokėjo rusų kalbą 946, čiukčių – 88. Visi čiuvanai Magadano srityje (39 žmonės, 2002 m.) surusėję – vartojo tik rusų kalbą. 2010 m. Rusijoje surašyti 1002 čiuvanai (Čiukotkoje – 897, Magadano sr. – 57).
Šaltiniai
