Į Laisvę
Kitos reikšmės – Į Laisvę (reikšmės).
„Į Laisvę“ – Lietuvių fronto (LF) pogrindinis periodinis leidinys, leistas Lietuvoje 1943–1944 metais.
Istorija
1942 m. pabaigoje vokiečių okupacinei valdžiai uždarius legaliai ėjusį laikraštį „Į Laisvę“, LF vadovybė nutarė pogrindyje tuo pačiu pavadinimu leisti savo periodinį leidinį, skirtą plačiajai visuomenei. Laikraštį redaguoti pakviestas Antanas Strabulis. Redakcija ryšį su LF vadovybe palaikė per Juozą Ambrazevičių-Brazaitį, iš kurio gaudavo ir programinius vedamuosius.
Spaustuvė buvo įkurta Kaune, Vilniaus g., Kaziui Grigalavičiui priklaususiame rūsyje. Spausdinimo mašiną parūpino Vladislovas Telksnys, popieriaus – Matas Martinaitis. Tekstą rinko Juozas Gražys. Spausdino Juozas Gražys su Povilu Malinausku.
Pirmasis numeris datuotas 1943 m. sausio 15 d. Laikraštis buvo 4 puslapių, išeidavo maždaug kas dvi savaitės. Vidutinis tiražas – 10 tūkst. egzempliorių. Laikraštis daugelio pagalbininkų buvo išplatinamas visoje Lietuvoje. Atskirose vietose „Į Laisvę“ dar buvo perspausdinamas, kai kur (pvz., Alytuje) spaustuviniu būdu tūkstantiniais tiražais, todėl skaitytojus pasiekdavo gal tris kartus didesnis tiražas.
Laikraščio straipsnių tematika:
- vedamieji, paprastai skirti santykių su okupacine valdžia aktualijoms;
- nurodymai kaip lietuviams elgtis okupacijos metu;
- vidaus žinios;
- informacija apie užsienio įvykius;
- straipsniai, skirti ateities Lietuvos vizijai;
- politinė polemika.
1943 m. buvo išleisti 23 „Į Laisvę“ numeriai, 1944 m. – 11 numerių.
Paskutinis numeris datuotas 1944 m. birželio 20 d.
Literatūra
- Mindaugas Bloznelis. Lietuvių frontas. - Kaunas, 2008.
| ||||||