Šėta
| Šėta | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
 Ramygalos gatvė Šėtoje | ||||||||||||||||
  Šėta | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Kėdainių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Šėtos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 741 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
ŠėtaVikiteka | |||||||||||||||
Šėta – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, 17 km į rytus nuo Kėdainių, šalia kelio 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietų ir Šiaurės). Išlikę senosios miestelio aikštės kontūrai.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Mūrinė Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1782 m.)
|
 Prie kelio link Žeimių – Lietuvos nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1933 m. (autorius Mykolas Povilonis). 1940 m. paminklas susprogdintas, 1971 m. įsakyta visiškai jį sunaikinti, bet gyventojai paminklą užkasė, o 1988 m. atkasė ir atgabeno į buvusią vietą; 1989 m. paminklas restauruotas. Ant paminklo parašyta: „1919 m. vasario 11 d. šioje vietoje įvyko kautynės lietuvių su bolševikais dėl Lietuvos nepriklausomybės“.
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Šėtos gimnazija
|
.svg){kind=small} Šėtos biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-58005)
|
 Ambulatorija
|
| Socialinis centras, girininkija |
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| Kultūros namai |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
| ŪKIS |
|
Žemės ūkio technikos prekybos įmonė, anksčiau Šėta garsėjo sūrių gamyba. |
Geografija
Miestelis įsikūręs Nevėžio žemumoje. Per gyvenvietę teka Obelis (Nevėžio intakas), netoliese plyti Šėtos ozas, šiaurės rytuose įsteigtas Šėtos botaninis draustinis. Į šiaurę nuo miestelio stūkso Šėtos piliakalnis.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Truskava – 18 km Sangailai – 3 km |
PAGIRIAI – 13 km |
| ||||||||
| Aukštieji Kapliai – 7 km KĖDAINIAI – 17 km |
|
||||||||||
| Beinaičiai – 11 km | Juškonys – 5 km ŽEIMIAI – 12 km |
Mimainiai – 8 km BUKONYS – 10 km | |||||||||
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Šėta TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Istorija
1362 ir 1367 m. Šėtos žemes siaubė Livonijos ordino kariai – tai mena Vartbergės kronika. XIV a. apsigyveno karaimai. 1492 m. minimas Šėtos miestelis. 1499 m. pastatyta pirmoji Šėtos bažnyčia (iš pradžių katalikų, vėliau perduota reformatams). Bažnyčia paskatino miestelio augimą, kuris XVIII a. jau turėjo turgaus ir prekymečių privilegiją, kuri suteikta apie 1600 m., vėliau pakartota 1562 ir 1781 m. Šiaurės karo metu nusiaubta Švedijos kariuomenės, beveik visa sudeginta.
Nuo 1777 m. Šėtoje veikė parapinė mokykla. 1794 m. Šėtoje telkėsi T. Kosciuškos sukilėliai. Gyventojai taip pat aktyviai dalyvavo abiejuose XIX a. sukilimuose prieš caro valdžią, prisidėjo prie lietuviškos spaudos platinimo jos draudimo laikotarpiu. 1863 m. sukilimui Šėtoje vadovavo Zigmantas Sierakauskas. 1880 m. įkurta vaistinė. 1892 m. miestelį nusiaubė gaisras.
XX a. pradžioje buvo apie 40 parduotuvių ir smuklių, veikė odų dirbtuvė, garo ir vandens malūnai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šėtos dvare veikė audimo fabrikas.1896 m. Juozapas Montvila įsteigė audimo mokyklą „Birutė“. 1915 m. ties Šėta nuožmiai kovėsi rusai su vokiečiais ir vėl miestelis beveik visas sudegė, tarpukariu atsistatė. II pasaulinio karo metu miestelis vėl smarkiai nukentėjo nuo gaisrų.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, jame veikė Kėdainių sviesto ir sūrių gamyklos cechas, kur buvo gaminamas „Šėtos“ sūris. 2002 m. patvirtintas Šėtos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. 2-oji pusė – 1915 m. | Šėtos valsčiaus centras | Ukmergės apskritis |
| 1919–1950 m. | Kėdainių apskritis | |
| 1950–1995 m. | Šėtos apylinkės centras | Kėdainių rajonas |
| 1995– | Šėtos seniūnijos centras | Kėdainių rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1833 m. | 1885 m.*[4] | 1897 m.sur. | 1903 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 618 | 967 | 1 670 | 1 498 | 877 | 848 | 913 | ||
| 1979 m.sur. | 1982 m.[7] | 1987 m. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 1 009 | 938 | 924 | 1 025 | 935 | 741 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
Šėtoje gimė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, ab spaustuvės įkūrėjas Vytautas Andziulis (1930–).
Šaltiniai
- ↑ Šėta. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Шаты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 207 psl. (rus.){{#subobject:Šėta (Шаты, ESBE) |Straipsnis=Šėta |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Шаты |Žodyno tomas=Т. 39 (77) |Žodyno puslapis= 207 psl. }}
- ↑ 4,0 4,1 Шаты. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 774 psl. (rus.)
- ↑ Šėta SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Šėta loadmap.net
- ↑ Šėta. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 562 psl.
- Šėta. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 950 psl.
- Šėta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 175 psl.
- Šėta. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 385 psl.
- Šėta. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 452 psl.
- Trumpai apie Šėtą
| ||||||||||||||