Šachnelis Abraomas Meras
Šachnelis Abraomas Meras (1865 m. Panevėžyje - 1930 m. kovo 26 d., palaidotas Panevėžio žydų kapinėse kovo 28 d.) - gydytojas Panevėžyje.
Tėvai - religingi žydai.
Išsilavinimas
Šachnelis iš pradžių studijavo tik Talmudą. Vėliau mokėsi Kauno gimnazijoje. Čia iš karto priimtas į penktą klasę. Ten buvo tarp pirmaujančių mokinių.
Baigęs gimnaziją studijavo mediciną Maskvos universitete.
Profesinė veikla
Po studijų baigimo trumpą laiką dirbo Černigovo gubernijoje.
Grįžęs į Lietuvą 1891 m. įsidarbino Pasvalyje. Čia teko kovoti su šiltinės, choleros, difterijos ir kitomis epidemijomis. Pats užsikrėtė vidurių šiltine ir kelis mėnesius gydėsi. Daug jam padėjo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tėvas Jonas Petkevičius.
Pasvalyje pradirbo 13 metų.
1904 m. persikėlė į Panevėžį. Be privačios praktikos, buvo Panevėžio Marijos mokyklos ir Panevėžio žydų privačios dvimetės mokyklos gydytoju. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: buvo Panevėžio žydų draugijos neturtingiesiems išduoti neprocentines paskolas, Panevėžio žydų draugijos neturtingiems vaikams globoti, Panevėžio dailės mylėtojų draugijos narys, 1907 m. rinkimuose į Valstybės Dūmos rinkikus buvo iškeltas kandidatu nuo LSDP ir Bundo, bet rinkimus pralaimėjo.
Jis labai nuodugniai apžiūrėdavo visus ligonius ir dirbdamas labai intensyviai žalojo savo paties sveikatą. Jis pats sirgo įvairiomis ligomis. Š.A.Meras sekė medicinos mokslo laimėjimus ir vykdavo tobulintis į užsienį. Jo priėmimo kabinetas buvo labai modernus. Jis turėjo rentgeno aparatą, laboratoriją. Š.A.Meras intensyviai dalyvavo ir miesto politiniame gyvenime. 1919 m. rugsėjo 8 d. kartu su žmona buvo išrinkti į pirmąją miesto tarybą. Tarybos nariai išbuvo iki 1921 m. birželio 30 d. Į antrąją miesto tarybą jau nekandidatavo. Vėliau atsidavė daugiau sveikatos apsaugos sričiai.
Panevėžio žydų bendruomenė jam pasiūlė atidaryti privačią žydų ligoninę. Ligoninė buvo atidaryta 1919 m. spalio 14 d. Iš pradžių buvo 20 ligonių, 1920 m. - jau 60. Š.A.Meras tapo ligoninės vedėju. Vedėjo pareigas ėjo be atlyginimo su sąlyga, kad pusė sergančiųjų bus gydomi nemokamai. Ligoninėje buvo gydomi ne vien žydų tautybės asmenys. Ligoninei jis leido naudotis savo privataus kabineto rentgeno aparatu, bakteriologijos laboratorija. Š.A.Meras prisidėjo steigiant žydų sveikatos apsaugos draugiją „Oze“ (1922) ir Panevėžio gydytojų draugiją (1922 m. rugpjūčio 18 d.). Jis toms draugijoms ir pirmininkavo. 1925 m. draugija „Oze“ išnuomotose patalpose atidarė nemokamą visų specialybių ambulatoriją suaugusiesiems ir vaikams. Pats Š.A.Meras ligonius priiminėjo du kartus per savaitę. Nuo 1923 m. silpnos sveikatos mokiniai buvo siunčiami į draugijos organizuojamas vasaros stovyklas. Čia gamtos prieglobstyje jie stiprino sveikatą. Gydytojas Š.A.Meras gavo iš paciento dovanų didelį sodą ir jame įrengė vasarnamį stiprinti sveikatą mokiniams, kurie sirgo įvairiomis ligomis. 1927 m. poilsiavo 70 vaikų, o 1929 m. jau 445. Draugija „Oze“ dirbo didelį darbą ir švietimo srityje. Buvo skaitomos paskaitos sveikatos apsaugos tema.
Š.A.Meras dalyvavo ir lietuviškame visuomeniniame gyvenime. Su gydytoju A.Didžiuliu įsteigė Draugiją kovai su tuberkulioze. Draugija įsteigė TBC dispanserį.
Draugija veikė sėkmingai. Buvo įsteigtas moterų globos komitetas ir neturtingos moterys gaudavo maisto davinį ir pinigines išmokas ar pašalpas. Aktyviai prisidėjo prie ligonių kasų steigimo Panevėžyje. Kartu su kitais 1920 m. įsteigė Panevėžyje žydų gimnaziją ir buvo pirmuoju jos direktoriumi. Ši gimnazija nuveikė didelį darbą šviesdama žydų jaunimą. 1920 m. rugpjūčio 16 d. paskirtas žydų gimnazijos direktoriumi.
Š.A.Meras buvo be galo kantrus, geros širdies, tauraus veido šviesi asmenybė. Tai kėlė ligonių pasitikėjimą. Jis daug padėdavo jauniems gydytojams. Namuose buvo vaišingas šeimininkas.
Š.A.Meras netikėtai mirė 1930 m. kovo 26 d. Palaidotas Panevėžio žydų kapinėse kovo 28 d. Laidotuvėse dalyvavo keli tūkstančiai. Eisenoje dalyvavo visos Panevėžio žydų mokyklos ir organizacijos. Laidotuvių eisena sustojo prie miesto savivaldybės. Tada kalbą pasakė miesto burmistras T.Chodakauskas. Jis akcentavo Š.A.Mero nuopelnus miestui. Paskui kalbėjo advokatas Česlovas Petraškevičius. Pasak jo, tai buvo didelės tolerancijos žmogus. Jis gydė nepaisydamas nei tikybos, nei tautybės, nei socialinės padėties.
1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Perkūno gatvė buvo pavadinta daktaro Mero vardu.