Šakiai
Kitos reikšmės – Šakiai (reikšmės).
| Šakiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
 Nepriklausomybės gatvė | ||||||||||||||||
  Šakiai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Marijampolės apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Šakių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Šakių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 5 004 (2020 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-71001 | |||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
ŠakiaiVikiteka | |||||||||||||||
Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, ~50 km į šiaurę nuo Marijampolės. Šakių rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 6 seniūnaitijos (Bažnyčios, Centro, V. Kudirkos, Striūpų, Žalgirio). Urbanistikos paminklas (planas radialinis su keturkampe aikšte). Šakiai žinomi kaip zanavykų sostinė.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Tvenkinio vakariniame krante stovi Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1940 m.
|
 Kapinės
|
 J. Lingio kultūros ir poilsio parkas su vasaros estrada renginiams.
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Švietimo ir ugdymo įstaigos:
|
.svg){kind=small} Šakių biblioteka, pastatyta 2006 m.
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas
|
 Rajono centrinė ligoninė ir poliklinika
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
 Zanavykų krašto muziejus miesto rytuose, Girėnuose.
|
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija[taisyti]
Miestas įsikūręs Šešupės žemumoje, abipus Šešupės intako Siesarties. Vidury miesto telkšo Šakių tvenkinys, rytuose – Girėnų tvenkinys. Pietiniame Siesarties krante daugiausia yra pramonės įmonės, kolektyviniai sodai.
|
Istorija[taisyti]
XVI a. čia glaudėsi Gelgaudiškio dvaras. Miestas, manoma, išaugo iš Šakaičių kaimo, minimo 1599 m. ir priklausiusio Gelgaudiškio dvarui. XVII a. pabaigoje į šias vietas ėmėsi keltis žydai, kuriuos čia viliojo miško prekyba. 1703 m. Šakaičiai minimi Žemaičių vyskupo Jono Jeronimo Krišpino vizitacijos akte. 1719 m. jau minima Šakių bažnyčia. Šakius valdė didikai Čartoriskiai. 1776 m. Šakiams suteiktos Magdeburgo teisės ir 3 prekymečių privilegija, ėmė plėtotis amatai ir prekyba. Vėliau, 1798 m. Šakiai perėjo barono T. fon Koidelio žinion. 1782, 1785 ir 1845 m. Šakiai degė.
1805 m. pastatyta Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia. 1812 m. suteiktos miesto teisės, paskirtas burmistras. 1815 m. minima Šakių sinagoga. 1836 m. prijungtas Gutkaimis. XIX a. 1-ojoje pusėje gyvenvietė jau turėjo miesto teises, čia veikė mokykla, katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, sinagoga, paštas.
1919 m. tapo miestu su valsčiaus teisėmis, 1932 m. – II eilės miestu. 1923 m. išparceliuotas Šakių dvaras. Per II pasaulinį karą miestą sugriovė vokiečiai, Batiškių miške žuvo 4000 karo aukų. Po karo mieste tebuvo 300 gyventojų.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Šakiai tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė autotransporto įmonė, „Pasagos“ metalo dirbinių gamyklos cechas. 1998 m. patvirtintas Šakių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. pradžia | ? | Šakių apskrities centras | Rytų Prūsijos departamentas |
| 1867 – XIX a. pabaiga | Šakių valsčiaus centras? | ||
| 1919–1941 m. | Šakių apskrities centras | ||
| 1941–1944 m. | Kauno krašto apygarda | ||
| 1944–1950 m. | |||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Šakių apylinkės centras | Šakių rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| 1995– | Šakių seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybės centras | Marijampolės apskritis |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Šakaičių kaimas pirmą kartą minimas 1599 m. brolių Oziemblovskių dalybų akte. Šiame akte užfiksuota ir Šakaičio pavardė (aptinkama miesto apylinkėse ir dabar), todėl beveik neabejojama, kad Šakiai yra asmenvardinis vietovardis. Ilgainiui miesto vardas sutrumpėjo, ir vietoje Šakaičių 1719 m. jau paminėtas Šakių vardas, kuris išliko iki šių dienų. Kita vertus, neatmetama versija, kad galėjo sutrumpėti ne miesto vardas, o pavardė (į Šakys, kaip, pvz., nuo Stelmokaitis į Stelmokas arba Kybartaitis į Kybartas), ir toks sutrumpėjimas sąlygojo ir miesto vardo formos paprastėjimą.[5]
Be to, yra versijų, kildinančių miesto vardą nuo žodžio šaka, šakotas miškas arba šakės.[6] Pastarosiomis versijomis dažniausiai remiasi liaudies etimologija. Viena istorija teigia, kad dabartinio miesto vietoje senovėje augęs didelis šakotas miškas, šalia kurio įsikūrusi sodyba, o vėliau ir kaimas. Kita teigia, kad gilioje senovėje šioje vietoje buvusi didelė loma ar pelkė, prie kurios įsikūręs mažas kaimelis. Į jį norintys atvažiuoti žmonės turėdavę vežti ir kloti į tą pelkę šakas. Paklausti, kuriuo keliu važiuoja, žmonės taip ir atsakydavo – per „šakas“, važiuosime „į šakas“. Dar vienas miesto vardo aiškinimas susijęs su šakėmis. Labai seniai čia buvo garsus meistras, kuris dirbdavęs šakes, o jos buvusios tokios puikios, kad jų pirkti žmonės važiuodavę iš tolimų kraštų.[7]
Sportas[taisyti]
Futbolas[taisyti]
Gyventojai[taisyti]
 | |||||||
| 1797 m.[8] | 1862 m.[8] | 1888 m. | 1897 m.sur. | 1903 m. | 1923 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 500 | 3 443 | 3 629 | 2 211 | 2 900 | 2 044 | ||
| 1970 m.sur. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 4 223 | 5 000 | 5 955 | 7 226 | 6 795 | 6 051 | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės[taisyti]
- Vincas Kudirka (1858–1899), 1890–1894 m. Šakiuose dirbęs gydytoju, čia subūręs styginių instrumentų ansamblį. Mieste pastatyta paminklas jam atminti (1998 m.; skulptorius Stasys Žirgulis).
- Edmundas Steponaitis (1892–1908), poetas.
- Zygmunt Kęstowicz (1921-2007), lenkijos aktorius.
- Sigitas Plaušinaitis (1941–), vertėjas.
- Dainius Adomaitis (1974–), krepšininkas.
- Kęstutis Smirnovas (1976–), sportininkas, politikas.
- Rolandas Skaisgirys (1969–), sportininkas, TV prodiuseris.
Šnekta[taisyti]
Šakių ir jų apylinkėse kalbama vakarų aukštaičių kauniškių tarme. Ji yra gana artima bendrinei lietuvių kalbai, bet yra ir esminių skirtumų, pvz., daugiau germanizmų, trumpinamos galūnės. Išsamiai šnekta aprašyta 2006 m. išleistoje knygoje „Šakių šnektos tekstai“ (autorė Rima Bacevičiūtė).
Miestų partnerystė[taisyti]
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Šakiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Шаки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 101 psl. (rus.){{#subobject:Šakiai (Шаки, ESBE) |Straipsnis=Šakiai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Шаки |Žodyno tomas=Т. 39 (77) |Žodyno puslapis= 101 psl. }}
- ↑ Šakiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Šakiai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 203–204 psl.
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 398 p.
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 192 psl.
- ↑ 8,0 8,1 "Šakių rajono savivaldybė - Šakių." sakiai.lt. 2015-12-04. Nuoroda tikrinta 2016-04-27.
- Šakiai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 928 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 192 psl.
- Šakiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. - 827 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Šakiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 147 psl.
- Šakiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 521 psl.
- Šakiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 358 psl.
- Šakiai. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 297 psl.
- Šakių šnektos tekstai (sud. Rima Bacevičiūtė). – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2006. – 212 p.: iliustr. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). – ISBN 9955-704-08-X
- Apylinkių žemėlapiai ir trumpa istorija
| ||||||||||||||