Šalčininkų valsčius
Šalčininkų valsčius | ||
Centras: | Šalčininkai, Šalčininkėliai (186?–1913?) | |
Carmetis | Vilniaus apskritis (186?–1922) | |
XX a. tarpukaris | Vilniaus-Trakų apskritis (1922–1939) Ašmenos apskritis (1939–1940) Varanavo rajonas (1940–1941) | |
Sovietmetis | Vilniaus apskritis (1941) Eišiškių apskritis (1941–1944) Vilniaus apskritis (1944–1950) |
Šalčininkų valsčius (rus. Солечникская волость; lenk. gmina Soleczniki) buvo dabartinėje pietryčių Lietuvoje. Centras – Šalčininkai ir Šalčininkėliai (ankstyvuoju tarpukariu).
Istorija
Valsčius minimas XIV a. – XIX a. pradžioje, vėliau atkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje. 1919 m. valsčius apėmė tik žemes aplink Šalčininkus, o miestas turėjo miesto-valsčiaus statusą, tačiau dar iki 1933 m. miestas prijungtas prie valsčiaus. 1939–1941 m. priklausė Baltarusijos TSR, 1941 m. vasario 17 d. valsčius priskirtas Lietuvos TSR.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Šalčininkų rajonui (8 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
1870 | 3706 | 317 kiemų | 74 gyvenvietės | ||
1880 | 3826 | 317 kiemų | 5 seniūnijos | 60 | |
1949 (išsamiau) |
152 | 8 apylinkės |
Apylinkės 1949 m.
- Akmenynės apylinkė
- Čiužakampio apylinkė
- Daučiūnų apylinkė
- Ickūnų apylinkė
- Kaniūkų apylinkė
- Pepenės apylinkė
- Šalčininkų apylinkė
- Tribonių apylinkė