Šalčininkai
Kitos reikšmės – Šalčininkai (reikšmės).
Šalčininkai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
![]() Šalčininkų bažnyčia | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Šalčininkų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 6 857 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-17001 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
ŠalčininkaiVikiteka |
Šalčininkai – miestas Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, 45 km į pietus nuo Vilniaus. Šalčininkų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 11 seniūnaitijų (Bažnyčios, Centro, J. Sniadeckio, Naujakurių, Pamūrinės, Parko, Sodo, Šalčios, T. Kostiuškos, Užupio, Vilniaus). Miestas yra lenkų kultūros centras (72 proc. gyventojų – lenkai).
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]()
|
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
![]() |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija[taisyti]
Miestas įsikūręs Lydos aukštumoje. Šalčininkuose yra du tvenkiniai – Šalčios upės praplatėjimai: pirmasis yra arčiau centro ir mažesnis, antrasis – šiaurės rytuose ir didesnis. Vakarine miesto riba eina geležinkelis Vilnius-Lyda (stotis Tartoke). Miesto pietryčiuose yra Šalčininkų miškas. Prie miesto yra įsikūręs gana didelis Šalčininkų kaimas.
Pietuose yra pasienio kontrolės punktas Šalčininkai-Benekainys.
|
Istorija[taisyti]
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Šalčininkai minimi 1311 m. Petro Duisburgiečio kronikoje, kai teutonai su didele kariuomene nusiaubė Šalčininkų apylinkes.
Vėliau jų puolimai pasikartojo dar 1378, 1382, 1394 ir 1402 m., kai vietovę puolė Vokiečių ordinas. XV a. kūrėsi Šalčininkų dvaras. 1410 m. pastatyta pirmoji Šalčininkų bažnyčia. XV a. Šalčininkai tikriausiai jau buvo miestelis, kuriame gyveno lietuviai, totoriai. 1523 m. minimas miestelis, kuris buvo sunaikintas XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą.
Po II pasaulinio karo Lenkijon repatrijavo dalis Šalčininkų gyventojų. Miesto teises gavo 1956 m. gruodžio 28 d. Sovietmečiu veikė SDAALR gamybinis kombinatas, gaminęs katerių korpusus ir kitus gaminius ir stiklo plastiko. Pastatyta rajono ligoninė, kino teatras „Šalčia“, kultūros namai.
2000 m. patvirtintas Šalčininkų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIV a. – XIX a. pradžia | Šalčininkų valsčius | ? | |
1913?–1922 m. | ? | ||
1922–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | ||
1939–1940 m. | Ašmenos apskritis | Baltarusijos TSR | |
1940 m. | Varanavo rajonas | ||
1940–1941 m. | Vilniaus apskritis | ||
1941–1944 m. | Eišiškių apskritis | ||
1944–1950 m. | Vilniaus apskritis | ||
1950–1953 m. | Šalčininkų apylinkės centras | Šalčininkų rajono centras | Vilniaus sritis |
1953–1956 m. | |||
1956–1962 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Šalčininkų apylinkės centras | ||
1962–1972 m. | Eišiškių rajonas | ||
1972–1995 m. | Šalčininkų rajono centras | ||
1995– | Šalčininkų seniūnijos centras | Šalčininkų rajono savivaldybės centras | Vilniaus apskritis |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Miesto vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo pro miestą pratekančio Šalčios upelio. Vietovardžių daryba su priesaga -ininkai ypač būdinga Pietų Lietuvai.[6]
Kryžiuočių minimas Šalčininkų vietovardis Salzininken anksčiau buvo klaidingai palaikytas Druskininkais.[7]
Gyventojai[taisyti]
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m. | |||||||
1868 m. | 1900 m. | 1905 m.[8] | 1931 m.[9] | 1970 m.sur. | 1976 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
332 | 400 | 520 | 799 | 1 763 | 3 000 | ||
1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
3 857 | 6 480 | 6 722 | 6 358 | 6 857 | - | ||
|
Žymūs žmonės[taisyti]
- Vladislovas Kozakievičius, lenkų lengvaatletis, Maskvos olimpiados čempionas
- Aronas Solcas (1872–1945), žymus sovietų partinis ir valstybės veikejas
Miestų partnerystė[taisyti]
Lomža, Lenkija
Lublinecas, Lenkija
Lovičius, Lenkija
Plonskas, Lenkija
Žninas, Lenkija
Polanecas, Lenkija
Ščytnas, Lenkija
Sportas[taisyti]
- FK Šalčia Šalčininkai (futbolas)
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Šalčininkai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Солечники Большiе. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 30А (60) : Слюз — София Палеолог. С.-Петербургъ, 1900., 751 psl. (rus.){{#subobject:Šalčininkai (Солечники Большiе, ESBE) |Straipsnis=Šalčininkai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Солечники Большiе |Žodyno tomas=Т. 30А (60) |Žodyno puslapis= 751 psl. }}
- ↑ Солечники Большiе. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 669 psl. (rus.)
- ↑ Šalčininkai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Šalčininkai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 205 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 60 psl.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
- Šalčininkai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 930 psl.
- Šalčininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 150 psl.
- Šalčininkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 523 psl.
- Šalčininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 360 psl.
- Šalčininkai. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 210 psl.
|