Šamatha
|
| |
|---|---|
|
Pagrindai | |
|
Keturios tauriosios tiesos | |
|
Pagrindinės sąvokos | |
|
Trys būties požymiai | |
|
Veikėjai ir vietovės | |
|
Mitologija · Sidharta Gautama | |
|
Mokyklos | |
|
Tekstai | |
|
Terminai ir vardai | |
|
| |
Šamatha (skr. शमथ = śamatha, pali samatha, tibet. – „rimtis“) – budistinės meditacijos pobūdis, kurio tikslas yra nuraminti mentos veiklą ir pasiekti skaidresnę sąmonę. Tibeto budizme paprastai sujungiama į bendrą sistemą su vipasana – šamatha-vipašjana. Šamatha priklauso budizmo meditacinių praktikų sistemai, vadinamai samadhi.
Teigiama, kad šamatha praktikomis praktikuotojas gali per 2,5–3 metus nuolatinės meditacijos pasiekti tokį pasaulėvaizdį, kuris nebūtų sudarytas iš dalių. Įvaldžius šamathą galima pereiti prie kitų praktikų, tarp jų ir tantrinių.
Šamathos-vipašjanos pagalba pasiekiama pradžnia – tikrasis žinojimas apie dharmos prigimtį.