Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Izochorinio proceso grafikas
Izochorinis procesas – pastovios masės dujų būsenos kitimas esant pastoviam tūriui (). Tada iš idealiųjų dujų būsenos lygties išplaukia, kad tam tikros masės dujų slėgio ir temperatūros santykis yra pastovus:
kur
- p – slėgis;
- V – tūris;
- m – medžiagos masė;
- M – molio masė;
- T – temperatūra;
- R – universalioji dujų konstanta.
Šarlio dėsnis
Šį dėsnį atrado prancūzų mokslininkas Žakas Šarlis, todėl jis vadinamas Šarlio dėsniu. Jis teigia, kad tam tikros masės dujų slėgio ir temperatūros santykis yra pastovus, kai dujų tūris nekinta:
Šarlio dėsnį, kaip ir Gei-Liusako bei Boilio ir Marioto dėsnius, galima patikrinti bandymu. Pradinę dujų būseną apibūdina parametrai , , , galinę izochoriškai pakaitintų dujų būseną – parametrai , , . Bandymo rezultatai rodo, kad dujų slėgio ir temperatūros santykis yra pastovus.
Izochorinio proceso grafikas
Vykstant izochoriniam procesui, dujų slėgio priklausomybė nuo temperatūros yra tiesinė:
Tiesė, vaizduojanti pastovaus tūrio dujų slėgio priklausomybę nuo temperatūros, vadinama izochora. Izochoros prasideda taške . Tai dar kartą patvirtina, kad absoliučiojo nulio temperatūroje dujų slėgis lygus nuliui.
Pirmos straipsnio versijos licencija |
---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. balandžio 2 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Izochorinis procesas“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Osmis. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+34-0=34 wiki spaudos ženklai).