Šavaša
Šavaša | |
---|---|
| |
Ilgis | 20,6 km |
Nuolydis | 390 cm/km |
Baseino plotas | 48,2 km² km² |
Ištakos | Juknėnai |
Žiotys | Šventoji |
Šalys | Lietuva |
Šavaša – upė Rytų Lietuvoje, Utenos ir Zarasų rajonuose; kairysis Šventosios intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12210040. Upės ilgis 20,6 km, baseino plotas 48,2 km², iš jų Utenos rajonui (iki Karklinio ežero) tenka atitinkamai 8,7 km ir 31 km². Dar apie 2,9 km Šavaša teka Utenos–Zarasų rajonų riba.
Upės versmės yra Juknėnų kaime, pelkėtoje vietoje, 4,5 km į pietryčius nuo Daugailių[1]. Ištakų altitudė 193,7 m. Teka vingiuodama į šiaurę, aukštupyje pelkėtomis ir miškingomis vietovėmis, kerta bevardį ir Alekniškio ežerus, vidurupyje prateka Karklinio ir 2 Šavašo ežerus (Šavašas (12230418) ir Šavašas (12230419)), žemupyje kerta Lūžų mišką. Rytuose ir pietuose jos baseinas šliejasi prie Ligajos, o į vakarus – Indrajos baseinų. 6 km ilgio atkarpa aukščiau Alekniškio ežero yra ištiesinta.
Įteka į Šventąją 213,9 km nuo jos žiočių, Antalieptės pietiniame pakraštyje. Įtekėjimo altitudė 113,4 m.
Intakas: Šv - 1 (kairysis).
Gyvenvietės prie upės: Juknėnai, Pikčiūnai, Šiožiniai, Voliškis, Polekniškis, Žadavainiai, Mikolojūnai, Duliai, Jakštai, Madagaskaras, Kaniūkai.
Šavaša – ypatinga Lietuvos upė. Jos slėnio vaizdingiausia atkarpa pačiame žemupyje, kuriame įrengtas Šavašos pažintinis takas. Čia būdingi aukšti upės slėniai, gausu krioklių.
Etimologija
Upėvardžio pirminė lytis, matyt, buvusi Savaša (taip upė tebevadinama ir dabar). Jo šaknis laikoma senovine, susidariusia iš indoeuropiečių prokalbių *sou̯s („drėgnumas, skystis“) bei *seu- („varvėti, drėgti, sunktis“). Plg. Balkanų upę Sava, sen. air. suth „sultys, pienas“, toch. swese „lietus“, alb. shi „lietus“, s. angl. séaw „sultys“ ir kt.[2]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.