Šernų miškai

Šernų miškai – miškų masyvas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, 7 km į pietvakarius nuo Gargždų, 7 km į pietryčius nuo Klaipėdos pakraščio. Priklauso Kretingos miškų urėdijai (Šernų girininkijai). Apima 9 km² plotą.

Šernų miškų masyvą sudaro Šernų ir Piliakalnio miškai. Vyrauja velėniniai jauriniai priesmėliai ir priemoliai. Paviršius banguotas. Vakariniu miško pakraščiu teka Minija, o per mišką – jos intakai Rokupis ir Kisupis. Visi Šernų miškai priklauso Klaipėdos žaliajai zonai.

Medynai:

• pušynai: 52 %
• beržynai: 26 %
• eglynai: 11 %
• juodalksnynai: 5 %
• ąžuolynai: 2 %
• drebulynai: 1 %
• baltalksnynai: 1 %
• uosynai: 1 %
• liepynai: 1 %

Jaunuolynai sudaro 34 % medynų, pusamžiai medžiai 61 %, pribręstantys 3 %, brandūs 2 %.

Šernų miškuose sutinkamos stirnos, kiškiai, kiaunės, lapės, usūriniai šunys, voverės, barsukai, bebrai, ūdros, slankos, jerubės. Auga čia įveisti maumedžiai, pocūgės, raudonieji ąžuolai, išlikę seni eglynai ir dviardžiai pušynai.

Šernų miškuose gausu paminklinių objektų:

• 80 kvartale – Dovilų piliakalnis
• 37 ir 22 kvartaluose – Šernų kapinynas
• 37 kvartale – medžiotojo skulptūra
• 25 kvartale – paminklinis Šernų ąžuolas
• Minijos pakrantės įeina į Minijos ichtiologinį draustinį
• Šernų girininkijoje veikia muziejus.

Miškai tankiai apgyvendinti – į pietinę jų dalį įsiterpę Žiaukų sodai, rytuose – Kisiniai. Taip pat greta yra Šernai, Jurgiai, Gedminai, Rusliai.

---