Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Christian cross.svg
Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia
Jurgiobazn.jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Šiaulių vyskupija
Dekanatas Šiaulių katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1909 m.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šiaulių miesto savivaldybė
Gyvenvietė: Šiauliai
Adresas Kražių g. 17-1

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia Šiauliuose, miesto centrinėje dalyje, šalia geležinkelio stoties. Titulus eclesiae yra Šv. Jurgis Kankinys.

Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios 1924 06 11 inventorizacijos aktas
Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios 100-mečio aktas

Galerija

<sgallery> Vaizdas:Sv.Jurgio baznycia1. 2007-04-13.jpg|Bažnyčios pietryčių fasadas Vaizdas:Sv.Jurgio baznycios bokstas, 2007-04-13.jpg|Bažnyčios bokštas Vaizdas:Sv.Jurgio baznycia.2007-04-13.jpg|Bažnyčios fasadas Vaizdas:Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia 1.JPG|Iš galo ir kairės Vaizdas:Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia 2.JPG|Iš galo ir dešinės Vaizdas:Sv.Jurgio parapija. 2007-04-13.jpg|Klebonija Vaizdas:Vienuolyno biblioteka. 2007-04-13.jpg|Šv. Jurgio parapijos namai </sgallery>

Istorija

1909 m. Rusijos imperijos kariuomenės administracija savo lėšomis pastatė didelę mūrinę stačiatikių cerkvę caro kariuomenės Šiaulių įgulai. Ši pastatymo data yra ne tiksli.

Literatūroje pateikiamos net trys skirtingos datos. Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios metraštyje rašoma, kad Šiauliuose prie geležinkelio stoties 1907 m. gegužės 27 d. carinė Rusijos administracija pradėjo iškilmingas Įgulos cerkvės statybas. 1908 m. lapkričio 9 d. susirinkus didelei miniai žmonių, cerkvė buvo pašventinta. Metraštyje teigiama, kad cerkvei suteiktas šventojo ir stebukladario Mykolo (Николай Чудотворец) vardas, o kituose šaltiniuose ji vadinama Šv. Georgijaus vardu.

Tokia pat data yra pateikiama ir kitame metraštyje, kuris buvo pradėtas rašytas kun. J. Lapio 1920 m. rašoma: „Šiauliuose prie geležinkelio stoties 1908 m. rusų stačiatikių kariuomenės reikalams buvo pastatyta cerkvė“.

Šią datą pateikia ir A. Jancevičienė. Greičiausiai remdamasi aukščiau minėtais šaltiniais ji rašo, kad „Šiaulių įgulos cerkvė, 1908 m.: nuo 1919 m. Šv. Jurgio bažnyčia“. Tačiau literatūroje labiau įsigalėjo 1909 m. data. Mons. Antanas Bitvinskas, „Šventasis Jurgis ir rankšluosčiai“ straipsnio autorius, mano manymu, remdamasis B. Kvikliu, pateikia 1909 m. kaip cerkvės pastatymo datą. Ši data dar yra pateikiama ir R. Laukaitytės knygoje „Lietuvos stačiatikių Bažnyčia 1918–1940 m.“, bet autorė taip pat nenurodė, iš kur paėmė tą datą. Literatūroje yra pateikiama dar viena data – tai 1910 m. A. Marcinkevičius, S. Kaubrys, remdamiesi leidiniu „Šiaulių metraštis 1918–1938“, mini būtent 1910 m. Visgi, galima daryti prielaidą, kad cerkvė greičiausiai buvo pastatyta 1908 m., nes ši data yra pateikiama abiejuose pirminiuose šaltiniuose. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir 1915 m. Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos, cerkvė buvo uždaryta. Vėliau vokiečių karinė valdžia ją naudojo kaip sandėlį.

Pradėjus organizuoti Lietuvos kariuomenę Šiauliuose organizuoto Trečiojo pulko kapelionas kunigas Martynas Jonaitis vokiečių valdžios paprašė perduoti cerkvę Lietuvos kariuomenės žinion. 1919 m. liepos 6 d. kunigas Julijonas Jasienskis pašventino Romos katalikų Šv. Jurgio bažnyčią. Tačiau netrukus Lietuvos kariuomenė paliko Šiaulius, kartu išvyko ir kunigas M. Jonaitis, kuris buvo tik pradėjęs statyti didijį altorių, todėl bažnyčioje pamaldų nelaikė.

1919 m. gruodžio 29 d. J. E. Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius paskyrė pirmąjį Šv. Jurgio bažnyčios rektorių Justiną Lapį. Bažnyčioje nebuvo nei indų, nei rūbų, nei altorių. Indai, rūbai ir kiti reikmenys supirkti iš aukų, surinktų iš Šiaulių parapijonių, Amerikos lietuvių katalikų ir iš kitose Lietuvos bažnyčiose surinktų aukų. (Čia ir toliau citatos iš „Žemaičių Vyskupijos Šiaulių Dekanato Šiaulių šv. Jurgio Bažnyčios Inventoriaus“)

1921 m. birželio 12 d. išrinktas Bažnytinis komitetas: Rektorius kunigas Justinas Lapis, Petras Labanauskas, Kazimieras Kanteikis, Ignas Kumpikevičius, Kazimieras Pocius, Dominikas Barakauskas, Benediktas Grušas, Martynas Kušlys ir Peliksas Neviadomskis. 1921 m. birželio 26 d. išrinkta Bažnyčios palaikymo taryba: Justinas Lapis, Petras Labanauskas, Benediktas Grušas ir kandidatas Ignas Kumpikevičius.

Alga klebonui nustatyta 55 Lt mėnesiui. Bažnytiniais tarnais patvirtinti:

1. Zakristijonas, kuriam duodamas kambarys bažnytiniame name ant šventoriaus, 30 litų per mėnesį bei bažnytinės įeigos ir kalėda.
2. Vargonininkas, kuriam samdomas butas iš bažnytinių lėšų, be to jis gauna 30 litų į mėnesį, dar bažnytines įeigas ir kalėdą.
3. Sargienė, kuriai mokama 10 litų per mėnesį.
4. Pramatorius (giedorius), kuris iki įsteigimo parapijos gaudavo iš bažnytinės kaso algos po 10 litų per mėnesį, bet įsteigus parapiją gauna savo daliai Kalėdą.
5. Skalbėja, kuriai mokama 100 litų metams.

1923 m. bažnyčia baigta įrengti, parapijinės bažnyčios teises įgijo 1923 m. spalio 9 d. Nuo tos dieno užvestos:

  • Krikštytųjų metrikų knyga,
  • Vedusiųjų metrikų knyga,
  • Užsakų knyga,
  • Priešvestuvinių tyrinėjimų knyga,
  • Bažnyčios sąskaitų (kasos) knyga vedama nuo 1920 m. sausio mėn.
  • Aukų knyga (rašymui aukų daiktais)

Bažnyčiai suteikti antspaudai:

  • Antspauda apvali gutaperčinė, viduryje kryžius ir aplinkui užrašas: „Sigillum Saulensis eclesiae S. Georgii“.
  • Antspauda laiškam apvali gutaperčinė,
  • Štampas su užrašu: „Lietuva, šv. Jurgio Bažnyčia, 192 mt. d. Šiauliai“.

1976 m. kovo 17 d. bažnyčia apdegė, tačiau altoriai ir didysis bokštas nukentėjo mažai. 1977 m. bažnyčia suremontuota.

Atlaidai

1922 m. balandžio 5 d. Žemaičių vyskupo raštais Šv. Jurgio bažnyčioje leisti atlaidai:

1. Šv. Jurgio Kankinio sekmadienį po 23 dn. balandžio mn. priepuolant 23 dienai balandžio mn. į sekmadienį, atlaidai keliami į sekantį sekmadienį
2. Šv. Zitos – sekmadieny po 27 dienos balandžio mn.
3. Šv. Širdies Jėzaus – sekmadieny po Dievo Kūno oktavos.
4. Šv. Stanislovo Kostkos – sekmadieny po 13 dienos Lapkričio mn.
5. Panelės Švenčiausios Marijos de Lourdes – sekmadieny po 11 dn. vasario mn.

Parapija

1923 m. spalio 10 d. Žemaičių vyskupo įsakymu Nr.3633 Šv. Jurgio parapijai priskirtos šios vietovės:

Vietovė Vyrų Moterų Atstumas
iki bažnyčios
Pastabos
Kaimai
Lepšiai 9 11 3
Mataičiai 34 35 9
Vizgirdai 18 17 9
Lieporiai 11 128 5 iki Tilžės plento
Verduliai 93 80 3
Verduliukai 43 65 4
Akliniai 34 43 5
Margiai 48 50 5
Vilkuriai 5 8 9
Beržynė 6 10 6
Bertužiai 10 11 4
Dvarai
Aukštelkai 30 29 7
Šlepkai 6 9 7
Gegužiai 15 12 6
Zokniai 4 4 3
Dzidiškė 1 5 8
Priemiesčiai
Šimšė 131 152 2 iki Šeduvos g. ir kelio į Kairius
Pakartuvės 208 221 2
Pabaliai 305 247 1,5
Kaukazas 257 294 0,5
Šiauliai 2029 2320
Iš viso 3397 3851

Parapijos ribose gyveno 7248 katalikai, apie 200 nekatalikų ir apie 2000 žydų. Katalikai absoliučia dauguma vartoja lietuvių kalbą.

Klebonai

Architektūra

Bažnyčia neobizantinio stiliaus, su priestatais ir dviem bokštais. Bažnyčioje yra dailininko J. Janulio darbų, dailininko Petro Kalpoko „Šv. Zitos“ paveikslas, šventųjų statulų iš medžio.

Literatūra

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+9554-71=9483 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 0% (+41-0=41 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-247=-247 wiki spaudos ženklai).