Šiaulių Didždvario gimnazijos istorija

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Šiaulių Didždvario gimnazijos istorijagimnazijos istorija nuo jos įkūrimo.

    1896 m. pavasarį, Kauno gubernatoriui leidus, buvo pradėtas organizuoti aukų rinkimas numatytai atidaryti mergaičių gimnazijai Šiauliuose. Surinkta nemažai lėšų iš privačių asmenų ir aplinkinių dvarų savininkų. Prie gimnazijos išlaikymo lėšų priskirtas ir mokinių mokestis už mokslą. Statyba pavesta komitetui.

    Šiaulių mergaičių gimnazija įsteigta 1898 m. sausio 29 d. Zubovų nuo Didždvario dvaro valdos atrėžtame ir dovanotame sklype, iš jų plytinėse Gubernijoje ir Aleksandrijoje už 10 000 rublių pagamintų plytų pastatytame pastate. Steigimas nominuotas 1896 m. Jų Imperatoriškųjų Didenybių Nikolajaus II Aleksandrovičiaus ir Aleksandros Fiodorovnos karūnavimui atminti.

    Naujajame pastate mokslas prasidėjo 1900 m. Pastatas dviejų aukštų, galiniu fasadu atsuktas į gatvę. Tai neįprastas pastato sprendimas. Šoninės dalys išsikiša iš bendro stačiakampio pastato tūrio. Mokymo patalpos išdėstytos abiejuose koridoriaus pusėse. Į patalpas gatvės pusėje patenkama iš kito koridoriaus, kuris statmenai kerta pagrindinį. Antrame aukšte į gatvės pusę įrengta aktų salė. Klasių patalpos beveik kvadratinės formos.

    Pradžioje veikė tik 4 klasės. Mokomasi pagal 1874 m. rugpjūčio 21 d. patvirtintas dalykų programas. Dalykų dėstymas ir bendravimas buvo privalomi tik taisyklinga rusų kalba. Gimnazijoje tais metais mokėsi 222 mokinės. Vėliau jų skaičius keitėsi, tačiau nedaug.

    1900 m. pradžioje didžiausią besimokiusių moksleivių dalį sudarė judėjų tikėjimo mergaitės, toliau katalikų, pravoslavų ir mažiausia – liuteronų. Pagal vietinės valdžios nurodymus gimnazistės privalėjo vienodai rengtis, dėvėti vienodos formos skrybėles. Moterys, dirbančios gimnazijoje, pagal ministerijos nurodymą turėjo vilkėti mėlynos spalvos drabužius. Gimnazijoje dirbo apie 30 mokytojų ir tarnautojų.

    Nuo 1901 m. mergaitės mokėsi 7 metus. Buvo galima mokytis dar ir aštuntoje papildomoje pedagoginėje klasėje. 1905 m. gimnaziją baigė pirmoji laida – 32 abiturientės.

    1915 m. gimnazija su mokytojais ir daugeliu moksleivių išsikelia į Vitebską. Veiklos ir likimo ten nežinomas. Pirmojo pasaulinio karo metais mokyklos patalpose veikė vokiečių karo ligoninė.

    Dar nepasibaigus I psauliniam karui prasideda kitas gimnazijų Šiauliuose egzistavimo etapas. 1916 m.pradeda veikti jau lietuviška 4 klasių ginazija Dvaro gatvėje R. Kugevičiaus name, direktoriauja J. Galdikas. Mokytojai samdomi. Algos mokamos iš bažnyčioje surinktų pinigų. Mokosi ir mergaitės, ir berniukai. 1917 m. pavasarį, baigus mokslo metus, gimnazija kurį laiką nebeveikė.

    1918 m. balandžio mėn. vėl pradeda veikti „Jėgos“ draugijos išlaikoma gimnazija, atidaryta V. Kemešiaus ir K. Lukomskio vardu. Lapkričio mėn. „Jėgos “ gimnazija (8 klasių kursas) po egzaminų pradėjo darbą žydų gimnazijos Dvaro gatvėje patalpose (5 klasės, 200 mokinių; mokytojai - iš visur surinkti asmenys; direktorius - Antanas Klupšas, gimnaziją išlaiko „Jėgos “ draugija). Buvusių Šiauliuose berniukų ir mergaičių gimnazijų pastatai buvo apgriauti ir užimti Vokietijos kariuomenės.

    Normaliai gimnazija pradėjo veikti tik 1918 m. rudenį, ėmus masiškai grįžti pabėgėliams iš Rusijos. Žinoma, kad 1918 - 1919 m. m. gimnazija gauna Kuršėnų (dabar - Vilniaus g.), t.y. buvusios carinės Rusijos laikotarpiu mergaičių gimnazijos patalpas - sugrįžta į mūsų gimnazijos patalpas. Mokosi 280 mokinių, 12 baigė aštuonias klases. Mokosi ir mergaitės, ir berniukai.

    1919 m. pavasarį gimnazija buvo suvalstybinta, o rugsėjo mėn. patalpas užėmė bermontininkai, o mokiniai ir mokytojai drąsiai ją gynė.

    Minint istorinį faktą dabar kiekvienais metais rugsėjo 30 d. yra mokyklos šventė – Tolerancijos diena.

    Tada gimnazistai mokėsi nešildomoje buvusioje žydų gimnazijoje (Dvaro g.). 1919 ir 1920 m. išleistos absolventų laidos neskaitlingos, nes daug jų išėjo savanoriais į Lietuvos kariuomenę.

    1920 m.atgaunamos patalpos, valstybinė gimnazija pradeda naujai suskaičiuoti absolventų laidas. Nuo 1923 m. mišri gimnazija vadinama Šiaulių valstybine gimnazija. Priklauso pastatai Vilniaus g. ir Tilžės g., t.y. buvusių mergaičių ir berniukų gimnazijų patalpose, direktorius - A. Klupšas (vienas, dirbantis Tilžes g. pastate).

    Po 1924/1925 m. m. reformos I - IV klasės liko mergaičių gimnazijos patalpose, o aukštesnės - berniukų gimnazijos patalpose. Renginiai - bendri. Dažniausiai - mergaičių gimnazijos patalpose, nes didesnė salė renginiams.

    Nuo 1928 m. miesto savivaldybė nutarė atnaujinti senųjų berniukų ir mergaičių gimnazijų veiklą - gimnazijos pradėjo veikti atskirai. Mergaičių gimnazijai iki 1938 m. vadovavo A. Klupšas. Mokykla vadinasi Šiaulių Valdžios Mergaičių gimnazija.

    1940 m. absolventų laida atestatus atsiėmė balandžio mėn. Kai kas gelbėdamiesi emigravo. Patalpos - buvusiame miesto centrinės bibliotekos rūsyje (dabar Aušros al.), o nuo 1942/1943 m. m. - senojo pašto rūmuose.

    1940 - 1941 m. mokyklai vadovavo P. Šilinaitė, 1941 - 1942 m. Giedraitienė, 1942 - 1944 - Saudargas.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Edvinas Giedrimas – autorius – 97% (+5331-0=5331 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 3% (+176-10=166 wiki spaudos ženklai).