Šiaulių apskrities herbas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vaizdas:Siauliai County COA.gif
Šiaulių apskrities herbas

Šiaulių apskrities herbas - vienas iš Šiaulių apskrities heraldikos atributų. Herbo sidabriniame lauke juodas lokys su raudonais ginklais: liežuviu, dantimis, nagais. Herbo skydą juosia mėlynas bordiūras su 10 dvigubų auksinių kryžių.

Istorija

Apskrities ir jos heraldikos ištakos slypi XVIII a. antrosios pusės įvykiuose. 1775 m., kai Telšių reparticijos centras buvo perkeltas į Šiaulius, atsirado žemės teismo antspaudai, kuriuose, pagal susiklosčiusias tradicijas, vaizduotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitelis, o po juo - žemės teismo raštininko herbas. Po 1790 m. teismų ir administracinės reformos Šiaulių žemės heraldika pakito. Vietoj Lietuvos raitelio imtas vaizduoti Žemaitijos kunigaikštystės lokys, rodantis Šiaulių administracinę priklausomybę. Pasikeitus politinei padėčiai, Žemaitijos konfederatai raitelį sugrąžino, tačiau po juo įdėjo ir Žemaitijos lokį.

Pirmaisiais Rusijos Imperijos valdymo dešimtmečiais Šiaulių žemės antspaudų figūros toliau kito ir įvairavo. Paprastai juose vaizduoti du simboliai: viršutinėje antspaudo dalyje - Rusijos dvigalvis erelis, rodantis priklausomybę šiai valstybei, apačioje - Lietuvos raitelis, senasis žemės teismų antspaudų simbolis. Buvo ir kitų variantų. 1805 m. žemės teismo antspaudų viršutinėje dalyje vaizduotas Rusijos dvigalvis erelis, apačioje - vienas šalia kito Lietuvos raitelis ir Žemaitijos lokys. Tokia antspaudų struktūra, jei ji nebuvo pakeista po 1831 m. sukilimo, galėjo išlikti iki XIX a. 5-ojo dešimtmečio. Susirūpinus rusiškais apskričių herbais, iš pradžių Šiauliams siūlyta vaizduoti javų pėdą ir pjautuvą. Tačiau šie simboliai nepatiko Vilniaus generalgubernatoriui Fedorui Mirkovičiui, todėl jis šalia nupiešė javų gubą. Naują herbą Nikolajus I patvirtino 1845 m. balandžio 6 d. Perkirsto skydo viršutiniame lauke buvo pavaizduotas Kauno gubernijos obeliskas, apatiniame - Šiaulių apskrities simbolis: mėlyname lauke ant gelsvai rusvos ir žalios žemės trys gelsvos javų gubos su rudais atspalviais. 1861 m. Bernhardas Kohne parengė naują Šiaulių apskrities herbo projektų. Aiškinamajame rašte jis tvirtino, kad 1845 m. Šiaulių herbas sukurtas ne pagal heraldikos taisykles, nes viršutinį lauką užima Kauno gubernijos obeliskas, be to, ir Šiaulių herbo figūros netinkamos. Kohne pasiūlė mėlyname lauke vaizduoti auksinį heroldinį kryžių, o tarp jo skersinių įdėti po auksinę javų varpų, Kauno gubernijos herbų iškelti į laisvųjų skydo dalį. Virš skydo turėjo atsirasti sidabrinė trijų bokštų mūro karūna, o iš jo šonų - dvi apačioje Aleksandro juosta (raudona) surištos auksinės javų varpos.

Senojoje Šiaulių žemės heraldikoje naudoti bent keli simboliai: Lietuvos raitelis, Žemaitijos lokys, Rusijos dvigalvis erelis ir trys javų gubos. Javų gubas ir juo labiau dvigalvį erelį teko atmesti, nes juose įprasmintos svetimos (Rusijos) heraldikos tradicijos. Netinka ir Lietuvos raitelis, kuris iš tikrųjų nebuvo Šiaulių žemės herbas, o tik simbolis, rodantis Šiaulių reparticijos priklausomybę Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Panašia prasme naudotas ir Žemaitijos lokys. Jis rodo, kad Šiaulių žemė kadaise priklausė Žemaitijai. Tiesa, ta priklausomybė buvo labiau simbolinė, dvilypė, nes Šiaulių ekonomijos administracija, remdamasi Lenkijos ir Lietuvos Seimų nutarimais, mokesčius mokėjo Trakų vaivadijai priklausiusiai Upytei. Nepaisant to, Šiaulių apskrities herbe nutarta vaizduoti juodą lokį. O kad jis skirtųsi nuo Žemaitijos ir 2002 m. sukurto Šiaulių rajono savivaldybės herbo, lokiui nuo kaklo nuimta grandinė, o skydo laukas padarytas sidabrinis. Apskrities statusą jame pabrėžia mėlynas bordiūras su 10 dvigubų auksinių kryžių.

Šiaulių apskrities herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 352 patvirtino 2004 m. sausio 26 d.

Herbo etalono autorius - dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Šaltiniai

  • Lietuvos heraldika II / Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento; (sudarytojas ir parengėjas Edmundas Rimša) Vilnius: Baltos lankos, 2004, ISBN 9955-584-69-6.

Taip pat skaitykite


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5159-0=5159 wiki spaudos ženklai).