Šiaulių gimnazijos datos

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Šiaulių gimnazijos datos
    Šiaulių gimnazijos datos
    Gyvenvietė: Šiauliai
    Įkurta: 1851 m. m.

    Žiūrėti didesniame žemėlapyje

    Šiaulių gimnazijos datos – seniausios Šiaurės Lietuvos vidurinio mokslo įstaigos, pradėjusios veikti 1851 m., nuo 1851 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių vyrų gimnazija, nuo 1920 m. – Šiaulių valstybinė gimnazija, nuo 1928 m. – Šiaulių valdžios berniukų gimnazija, nuo 1946 m. – Šiaulių Juliaus Janonio vidurinė mokykla, nuo 1996 m. – Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija svarbiausios istorijos datos.[1] [2] [3]iaus Janonio vidurinės mokyklos istorija. – Šiauliai: Saulės delta, 1996.

    Svarbiausios datos

    <sgallery> Vaizdas:Gimnaz.jpg|Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos pastatas 1929 m. Vaizdas:Šiauliųgimnazijos muziejus2.JPG|Gimnazijos muziejus Vaizdas:Šiauliųgimnazijos muziejus.JPG|thumb|Gimnazijos muziejus </sgallery>

    • 1838 m. – Šiaulių apskrities dvarininkai padavė pareiškimą Vilniaus kariniam gubernatoriui, prašydami atidaryti Šiauliuose gimnaziją. Kiekvienas dvarininkas nuo baudžiauninko per 3 metus pažadėjo paaukoti po 30 kap. Šiaulių žydų visuomenė pažadėjo surinkti 30 000 rublių;
    • 1845 m. – Pradėtas statyti gimnazijos pastatas;
    • 1846 m. – Sudarytas miesto centre esančio dvarininko Jakševičiaus žemės sklypo pirkimo gimnazijos statybai už 400 rb. aktas. (Tuo metu tai buvo Gytarių gatvėje, vėliau pavadintoje Sobornaja, dabar – Tilžės.) Surinkta lėšų 19 761 rb 36 kap. Už 4 490 rb. pirkta plytų iš Pašiaušės dvarininko Vitkevičiaus (nugriauta nebaigta statyti bažnyčia);
    • 1850 m. – Baigta gimnazijos statyba. Ji kainavo 44 264 rb. Trūkstamą pinigų sumą padengė grafas de Tuluz-Lotrekas, vėliau jam pinigus iš iždo grąžino valstybė;
    • 1851 m. rugpjūčio 20 d. – Įvyko gimnazijos atidarymas. Joje buvo paruošiamoji ir septynios gimnazijos klasės. Mokėsi tik vyrai;
    • 1863 m. – Gimnazijoje mokslas baigtas gegužės 18 d. Antras aukštas užleistas kariuomenei. Rugpjūčio mėnesį vėl prasidėjo darbas;
    • 1865 m. – Gimnazija pertvarkyta į klasikinę. Imtas dėstyti graikų kalbos ir teisės kursas, įvesta uniforma mokiniams;
    • 1870 m. – Pagausėjus mokinių, atidarytos paralelės klasės;
    • 1871 m. – Gimnazija perorganizuota į pilną klasikinę su dvejų metų kursu VII klasėje;
    • 1873 m. – atidaryta VIII klasė;
    • 1890 m. – Teritorija aptverta tvora ir apsodinta medžiais;
    • 1894 m. – II aukšte ties fasadu sujungtos dvi klasės ir įrengta cerkvė;
    • 1900 m. – Panaikinta klasikinė gimnazija: nebedėstyta graikų kalba, sumažinta lotynų kalbos pamokų, įvestas gamtos dėstymas;
    • 1915 m. – Pavasarį gimnazijos patalpas užėmė carinė kariuomenė ligoninei. Mokslas vyko Mergaičių gimnazijoje antra pamaina;
    • 1916 – Kaizerinė kariuomenė užėmė Šiaulius ir gimnazijos pastatą. Privačiuose namuose pradėjo veikti lietuviška gimnazija;
    • 1917 m. – Gimnazija uždaryta;
    • 1918 m. – Pradėjo veikti „Jėgos“ draugijos išlaikoma gimnazija;
    • 1919 m. rugsėjo 30 d – Bermontininkams užėmus Šiaulius, mokslas gimnazijoje nutrūko;
    • 1920 m. sausio 1 d. – Prasidėjo darbas Mergaičių gimnazijos patalpose, nes gimnazijos pastatas po karo remontuojamas;
    • 1922 m. – Prasidėjo darbas savo patalpose;
    • 1923 m. – Žemesnės klasės liko mokytis Mergaičių gimnazijos patalpose, o vyresnės mokėsi Tilžės gatvėje. Klasės mišrios, gimnazija pavadinta Šiaulių valstybine gimnazija;
    • 1924 m. – Įvykdyta reforma, sudarytos 4 klasių grupės:
      • 1. Sustiprinta senųjų kalbų grupė (dėstomos lotynų ir graikų kalbos);
      • 2. Sustiprinta naujųjų kalbų grupė (dėstomos anglų, vokiečių ir prancūzų kalbos):
      • 3. Sustiprinta realistų grupė (sustiprintai dėstoma matematika);
      • 4. Sustiprinta matematikos grupė (dėstoma komercija);
    • 1926 m. rugsėjo 3 d. – Pažymėtas gimnazijos 75 metų jubiliejus;
    • 1928 m. rugsėjo 1 d. – Atsiskyrė Berniukų ir Mergaičių gimnazijos, mokykla pavadinta Šiaulių valdžios berniukų gimnazija;
    • 1929 m. – Vykdoma reforma, sudaromos 3 klasių grupės:
      • 1. Sustiprinta matematikos grupė („m“);
      • 2. Komercijos mokslų grupė („k“):
      • 3. Lotynistų grupė („1“);
    • 1940 m. – TSRS okupavus Lietuvą, sudarytos mišrios klasės;
    • 1941 m. – Išleistos VII ir VIII klasės (pavadintos devintomis);
    • 1941 m. rugsėjo 1 d. – Vokiečių kariuomenei užėmus gimnaziją, mokytasi įvairiuose miesto pastatuose;
    • 1944 m. pavasaris – Dėl mieste siaučiančios šiltinės epidemijos, gimnazija laikinai uždaryta;
    • 1944 m. – Raudonosios armijos aviacijai bombarduojant, pastatas sugriautas. Darbas prasidėjo Mokytojų seminarijos patalpose (Aušros al., Zubovų rūmai);
    • 1945 m. – Persikelta dirbti į pastatą Kražių gatvėje;
    • 1946 m. balandžio 5 d. – Gimnazijai suteiktas Juliaus Janonio vardas;
    • 1950 m. – Atstatytas pastatas, pagal archit. E. Budreikos projektą pristatytas trečias aukštas. Tais pačiais metais persikelta dirbti į savo patalpas;
    • 1951 m. – Atšvęstas mokyklos 100 metų jubiliejus;
    • 1953 m. – Atidarytos pradinės klasės;
    • 1954 m. – Pradedėjo veikti mišri vidurinė mokykla;
    • 1963 m. balandžio 5 d. – Švenčiant J. Janonio 67-ąsias gimimo metines prie mokyklos pastato pritvirtinta paminklinė lenta, kieme pastatytas paminklinis akmuo;
    • 1965 m. – Mokyklai suteiktas humanitarinis profilis (nuo IX kl. vienai paralelei klasei padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius, pradėta dėstyti lotynų kalba);
    • 1971 m. balandžio 5 d. – Atšvęstas mokyklos 120 m. ir J. Janonio gimimo 75 m. jubiliejus. Direktoriaus pareigas pradėjo eiti Aldona Stulpinienė – pirmoji moteris mokyklos istorijoje;
    • 1973 m. birželio 21 d. – Padėtas pirmasis pamatų blokas mokyklos priestatui;
    • 1974 m. rugsėjo 2 d. – Atidarytas mokyklos priestatas – 16 klasių, dirbtuvės, valgykla, sporto salė;
    • 1975 m. balandžio 5 d. – Atidengta J. Janonio paminklinė skulptūra (architektas – skulptorius R. Kazlauskas);
    • 1976 m. gruodžio 29 d. – Senasis mokyklos pastatas iškraustytas kapitaliniam remontui. Nuo 1977 m. sausio 10 d. pradėta dirbti priestate dviem pamainomis. Vienerius metus pradinės klasės dirbo III vidurinėje mokykloje;
    • 1980 m. vasario 19 d. – Po kapitalinio remonto (gadinimo) atiduotas senasis pastatas. Pradėta dirbti viena pamaina. Specialiai skirtoje patalpoje atidaromas mokyklos muziejus, įkurtas 1970 m.;
    • 1980 m. rugsėjo 1 d. – Nuo I klasės įvestas rusų kalbos dėstymas. Nuo IV kl. dėstoma anglų kalba;
    • 1984 m. rugsėjo 1 d. – Paskelbus mokyklų reformą, atidaryta nulinė (paruošiamoji) klasė. Pradėta mokyti šešiamečius;
    • 1987 m. rugsėjo 1 d. – Paruošiamoji klasė pavadinta pirmąja, todėl keitėsi klasių numeracija. Visos klasės per vieną peršoko. Mokykla tapo dvylikamete. Muziejui suteiktas Liaudies muziejaus vardas;
    • 1988 m. rugsėjo 1 d. – Pradėjo veikti humanitarinė aštunta klasė;
    • 1989 m. vasario 16 d. – Pirmą kartą po daugelio metų paminėta Vasario 16-oji. Šventei atkurta senoji gimnazijos vėliava „Res non verba“ (Darbais, o ne žodžiais);
    • 1989 m. rugsėjo 1 d. – Klasėse sumažintas mokinių skaičius, padaugėjo klasių, pradėta dirbti dviem pamainomis. Panaikintas karinis parengimas;
    • 1990 m. birželio 17 d. – 139 laidos abiturientai po 50 metų vėl gavo lietuviškus brandos atestatus;
    • 1996 m. suteiktas gimnazijos statusas, mokykla pavadinta Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija.

    Kiti straipsniai

    Šaltiniai

    1. Špakovskij K. Istoričeskaja zapiska o Šavelskoj mužskoj gimnaziji, 1901.
    2. Jonas Krivickas. Šiaulių berniukų gimnazijos – J. Janonio vidurinės mokyklos istorija. – Kaunas: Šviesa, 1991.
    3. Jonas Krivickas. Šiaulių Jul

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Rimantas Lazdynas – autorius – 100% (+8822-0=8822 wiki spaudos ženklai).