Šiluva

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Šiluva
   H-Siluva.jpg   
Siluvos katedra 2009.jpg
Šiluvos bažnyčia

Šiluva
Koordinatės:55°31′52″N 23°13′30″E / 55.531°N 23.225°E / 55.531; 23.225 (Šiluva)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija: Šiluvos seniūnija
Gyventojų: 530 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Šìluva
Kilmininkas: Šìluvos
Naudininkas: Šìluvai
Galininkas: Šìluvą
Įnagininkas: Šìluva
Vietininkas: Šìluvoje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŠiluvaVikiteka

Šiluva – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, 19 km į šiaurę nuo Raseinių, prie kelio  148  Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Centro ir Pušyno). Urbanistikos paminklas.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo mažoji bazilika, pastatyta 1775 m. Bažnyčioje yra stebuklais garsėjantis Marijos paveikslas bažnyčios didžiajame altoriuje, minimas nuo 1646 m., iškilmingai kanonizuotas 1786 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Šiluvos vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Šiluvos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-60052)
RWB Krankenhaus.svg Ambulatorija (mokykloje)
Green Pharmacy Cross w Bowl of Hygieia.svg Vaistinė
Map marker icon – Nicolas Mollet – Convenience store – Stores – iphone.png Maisto prekių parduotuvė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros namai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija[taisyti]

Tytuvenu regioninis parkas.png


Miestelis išsidėstęs didžiųjų pelkių Šiluvos Tyrelio pakraštyje, šilais apaugusioje vietoje. Link Dubysos įrengtas pažintinis takas.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti]

Blank-50px.png TYTUVĖNAI – 8 km Blank-50px.png
Lyduvėnai – 10 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Katauskiai – 7 km
RASEINIAI – 19 km 		Akstinai – 8 km
Kaulakiai – 13 km 		Žaiginys – 8 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Šiluva OpenStreetMap žemėlapyje

Šiluva TSRS topografiniame žemėlapyje[6][7].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942		 1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija[taisyti]

Paminklas popiežiui Jonui Pauliui II

Pirmosios sodybos atsirado XV a. pradžioje, tuo metu minimas Šiluvos kaimas prie Šiaulių–Raseinių prekybinio kelio. XVI a. minimas Šiluvos dvaras. 1457 m. pastatyta pirmoji Šiluvos bažnyčia (dedikuota Švč. Mergelės Marijos ir šv. Petro ir Baltramiejaus titulu), nuo 1517 m. minimas miestelis. Kai Šiluvos savininkai Zavišos tapo protestantais, iš katalikų bažnyčios buvo atimtos žemės ir perduotos evangelikams reformatams, kuriems 1592 m. dar ir pastatyta nauja bažnyčia bei atidaryta mokykla. Netekusi pajamų, katalikų bendruomenė pradėjo nykti. Nors protestantams buvo iškeltos bylos dėl neteisėto turto užvaldymo, tačiau Žemaičių vyskupams ilgai nepavyko įrodyti savo teisių, kadangi jie neturėjo žemių užrašymo akto.

Vėliau, pasak bažnyčios šaltinių, 1608 ar 1612 m. piemenėliams apsireiškė Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu ant rankų (jie yra pavaizduoti miestelio herbe). Protestantai 1622 m. bylą pralaimėjo ir žemes grąžino katalikams. Žinia apie įvykį-stebuklą pasklido po visą Lietuvą, todėl žmonės ėmė keliauti į Šiluvą kaip piligrimai, rengiamos procesijos – tai buvo pirmoji Vatikano pripažinta Marijos apsireiškimo vieta Europoje. 1627 m. čia pastatyta nauja Šiluvos bažnyčia, vėliau atnaujinta ir perstatyta.

XVII a. suteiktas prekymečio, 1738 m. – turgaus privilegija. 1859 m. šalia miestelio aikštės pastatyta Šiluvos sinagoga, aplink aikštę buvo beveik vien žydų parduotuvės, arbatinės, 5-6 užeigos-restoranai. XX a. tarpukariu nutiesti šaligatviai, apšviestos gatvės, veikė žemės ūkio mokykla, dvi pradinės mokyklos, liaudies universitetas, paštas, valsčiaus savivalda, knygynas, vaistinė, 1934 m. pastatyti šaulių namai.

1924 m. pašventinta Šiluvos koplyčia, 1976 m. bažnyčia suteiktas mažosios bazilikos titulas. Sovietmečiu buvo M. Kalinino kolūkio centrinė gyvenvietė. 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. 2002 m. patvirtintas Šiluvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – XX a. pradžia Šiluvos valsčiaus centras ?
1919–1950 m. Raseinių apskritis (po II pasaulinio karo trumpam buvo jos centras)
1950–1995 m. Šiluvos apylinkės centras Raseinių rajonas
1995– Šiluvos seniūnijos centras Raseinių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Dabartinis miestelio pavadinimas nėra pirmasis. Gyvenvietė iš pradžių vadinosi Būda, kadangi čia kadaise buvo deginama mediena pelenams (o gal ir kitoms reikmėms). Prie tokių medžio apdirbimo vietų buvo statomos būdos darbininkams. Vėliau greta Būdos vardo ėmė plisti ir kitas pavadinimas, galbūt Šilas ar Šilai. Gyvenvietė taip tikriausiai pavadinta dėl to, kad buvo šilais apaugusioje vietoje.[8] 1457 m. Šiluvos bažnyčios steigimo aktuose lotyniškai rašoma Budo vel Szilos („Būda arba Šilas“). Tačiau jau po keleto dešimtmečių ima atsirasti ir priesaginė lytis (Шилово ir pan.). Gali būti, kad priesaga yra slavybė; lietuviška lytis skambėjo Šilava ir gana ilgai konkuravo su Šiluva, todėl dar XX a. 3-ajame dešimtmetyje būta Šilavos mokyklos, bet Šiluvos pašto. Tarpukariu Šilava jau imta laikyti tarmybe, tad pokario metu visiškai įsigalėjo Šiluva.

Dėl lenkų kalbos įtakos ilgą laiką gyvavo ir vardo šaknis šidl- (Szydłów ir pan.), kurios atsiradimas siejamas su kalvinizmo įsigalėjimu XVI a. pabaigoje. Net ir Vaižgantas 1904 m. mini Šidlavos parapiją, o Antanas Salys pateikia norminio varianto Šiluva formas Šidlava, Šidlavas. Gali būti, kad lenkams lietuviška šaknis šil- siejosi su jų žodžiu szydlo („yla“). Tam tikriausiai turėjo įtakos lenkų kalbos analogija su kitomis slavų kalbomis, kur šil- pavirsta šidl- (pvz., rus. шило = lenk. szydlo). Be to, pačioje Lenkijoje yra nemažai gyvenviečių su šaknimi szydł-.

Nepaisant to, kad miestelio vardas kartais yra kirčiuojamas kaip Šiluvà, tačiau norminis variantas dar tarpukariu buvo priimtas Šìluva. Tokio sprendimo pagrindas – vietos gyventojų tarimo ypatumai.[9]

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m.
1885 m.*[10] 1903 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[11] 1970 m.sur.[11] 1979 m.sur.[12]
521 1 217 992 1 026 926 885
1982 m.[13] 1987 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.
892 867 856 800 635 530
Demografinės raidos histograma
250
500
750
1 000
1 250
1 500
1885
1903
1923
1959
1970
1979
1982
1987
1989
2001
2011
2021

Marijos apsireiškimas[taisyti]

Marijos statula Šiluvos koplyčioje

Katalikai tiki, jog Šiluvoje yra apsireiškusi Jėzaus motina Marija. Žinomas pasakojimas, kuris apibūdina šį apsireiškimą.

Jog XVI a. viduryje įsigalėjus kalvinizmui paskutinis Šiluvos katalikų klebonas visus bažnyčios dokumentus, brangenybes ir paveikslą sudėjo į geležimi kaustytą skrynią ir užkasė laukuose netoli bažnyčios, prie didelio akmens. Greitu laiku bažnyčia buvo uždaryta ir galiausiai sugriauta.

Tas pats pasakojimas teigia, kad 1608 m. piemenims ganant gyvulius laukuose, kur kažkada buvusi bažnyčia, ant vieno didelio akmens pasirodė nepaprastai graži verkianti mergelė su kūdikiu ant rankų.

Viename netolimame kaime gyveno aklas šimtametis senelis. Jis prisiminė, kad toje vietoje, kur apsireiškusi Marija, buvo katalikų bažnyčia. Atvestas į apsireiškimo vietą senelis staiga praregėjo. Jis parodė vietą, kur buvo užkasta skrynia su bažnytiniais daiktais. Skrynioje buvo surasti dokumentai, įrodantys katalikų teises į Šiluvos parapijos žemes, taip pat Švč. Mergelės Marijos paveikslas, brangus arnotas. Vėliau čia buvo pastatyta koplyčia.

Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra aiškinamas ir kaip katalikų pretekstas atimti iš protestantų bažnyčią bei sugrąžinti žmones į katalikų tikėjimą.

Piligrimų centras[taisyti]

Šiluva yra viena iš 5 vietovių Europoje (kitos – Fatima Portugalijoje, Lurdas Prancūzijoje, Čenstakava Lenkijoje, Sarovas Rusijoje), kur Marijos pasirodymas oficialiai pripažįstamas katalikų bažnyčios. Jis laikomas ankstyviausiu žinomu, kurio 400 metų jubiliejų katalikiškas pasaulis minėjo 2008 m.

Šiluva žinoma kaip piligrimų vieta, kur kasmet rugsėjo pradžioje (8–15 dienomis) vyksta vieni iš didžiausių atlaidų Lietuvoje (Šilinės arba Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė). Taip pat vyksta katalikų piligrimų eitynės iš Kryžių kalno, Tytuvėnų bei kitų vietų į Šiluvą. Be to, maldininkai į pamaldas Šiluvoje atvyksta kiekvieno mėnesio 13-ąją dieną.

Šaltiniai[taisyti]

  1. ↑ Šiluva. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
  3. ↑ Szydłów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 97 psl. (lenk.)
  4. ↑ Шидловъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 799 psl. (rus.)
  5. ↑ Шидлово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 39А (78) : Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 557 psl. (rus.){{#subobject:Šiluva (Шидлово, ESBE) |Straipsnis=Šiluva |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Шидлово |Žodyno tomas=Т. 39А (78) |Žodyno puslapis= 557 psl. }}
  6. ↑ Šiluva SSRS genštabas 1985–1990 m.
  7. ↑ Šiluva loadmap.net
  8. ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 208–209 psl.
  9. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 213–218 psl.
  10. ↑ Шидловъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 800 psl. (rus.)
  11. ↑ 11,0 11,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. ↑ Šiluva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 594 psl.
  • Šiluva. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 965 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 208 psl.
Svarbiausios gyvenvietės Raseinių rajono savivaldybėje
Miestai
 • Ariogala  • Raseiniai
Miesteliai
 • Betygala  • Girkalnis  • Kalnujai  • Lyduvėnai  • Nemakščiai  • Šiluva  • Viduklė  • Žaiginys
Seniūnijų centrai
 • Ariogala  • Betygala  • Girkalnis  • Kalnujai  • Kaulakiai (Pagojukų sen.)  • Nemakščiai  • Raseiniai  • Sujainiai (Paliepių sen.)  • Šiluva  • Viduklė
Herbinės gyvenvietės
 • Ariogala (2001)  • Betygala (2003)  • Girkalnis (2006)  • Kalnujai (2020)  • Kaulakiai (2020)  • Nemakščiai (2005)  • Raseiniai (2002)  • Sujainiai (2020)  • Šiluva (2003)  • Viduklė (2003)

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 99% (+10354-641=9713 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 10% (+1012-669=343 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 4% (+417-0=417 wiki spaudos ženklai).
Rodomas puslapis "https://lietuvai.lt/w/index.php?title=Šiluva&oldid=34066666"