Širvinta (Šventoji)
Širvinta | |
---|---|
| |
Ilgis | 131,8 km |
Nuolydis | 101 cm/km |
Baseino plotas | 918,1 km² |
Vidutinis debitas | 7,50 m³/s |
Ištakos | Sniegiškiai |
Žiotys | Šventoji |
Šalys | Lietuva |
Širvinta – Lietuvos upė, ilgiausias Šventosios kairysis intakas. Upė teka Molėtų, Vilniaus, Širvintų, Jonavos ir Ukmergės rajonais. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12211210. Prasideda Molėtų rajone, nebegyvenamame Sniegiškių kaime, pelkėje, 6,5 km į pietryčius nuo Giedraičių[1]. Ištakų altitudė 174,7 m. Vingiuoja į vakarus, šiaurės vakarus. Aukštupio vaga nuo Pustiltos iki Trapelių sureguliuota. Toliau vaga labai vingiuoja, sudaro gausybę kilpų, jos kryptis vis kinta (į pietvakarius, vakarus, šiaurės vakarus). Įteka į Šventąją 17,1 km nuo jos žiočių, ties Jonavos ir Ukmergės rajonų riba, priešais Dubių kaimą, tarp Upninkų ir Veprių. Įtekėjimo altitudė 41,5 m. Pavasarinio poplūdžio metu upė apie 2003 m. prasigraužė vagą ir į Šventąją pradėjo tekėti naujoje vietoje, o senoji vaga ilgainiui užžėlė.
Intakai:
- kairieji – Akmena, Š - 11, Š - 9, Š - 7, Juodė, Milčiupė, Beržė, Š - 5, Apušė, Lydekupė, Š - 1;
- dešinieji – Graužupis, Vyganas, Zdoniškių upelis, Žvirblis, Verbyla, Vilkesa, Š - 4, Želva, Šeškupė, Medinė, Augūnė, Kertuša, Viesa, Šiūra, Ūdara, Š - 2, Kabarkšta, Ringautinė, Siemanys.
Širvintos baseine yra keletas didesnių ežerų (Kertušas, Alys, Širvys, Musia). Iš viso ežerai sudaro 0,8 % baseino, pelkės 8 %, miškai 11 %.
Vidutinis debitas žemiau Vilkesos žiočių – 3,29 m³/s, aukščiau Kertušos – 4,42 m³/s, žiotyse – 7,5 m³/s.[2]
Širvinta užtvenkta dviejose vietose – 93,4 km nuo žiočių yra Motiejūnų HE tvenkinys, 86,5 km nuo žiočių yra Širvintų tvenkinys. Apie 1,2 km nuo žiočių, Paširvintyje, yra išlikę buvusio Paširvinčio vandens malūno užtvankos pamatai. Liukonyse (23 km nuo žiočių) yra vandens matavimo postas.
Žemupio slėnio kraštovaizdžio apsaugai įsteigtas Širvintos kraštovaizdžio draustinis.
Didesnės gyvenvietės prie Širvintos: Juodiškiai, Šešuolėliai II, Bajorai, Motiejūnai, Peliškiai, Kabalda, Širvintos, Širvintų kaimas, Žemosios Viesos, Družai, Levainiai, Vindeikiai, Liukonys, Karališkiai, Sližiai.
Pavadinimo kilmė
Anot legendos, vardą Širvinta gavo dėl briedžių, širviais vadinamų, kurie žiloje senovėje per miškų tankmę pramynė kelią prie upės. Kalbininkų upėvardis kildinamas iš žodžio širvas („širmas, šyvas, pilkšvas“).[3]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Širvinta (Šventoji). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 206 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
|