Škotija
| |||||
| |||||
| Valstybinė kalba | gėlų, anglų, škotų | ||||
| Sostinė | Edinburgas | ||||
| Didžiausias miestas | Glazgas | ||||
| Valstybės vadovai | Elžbieta II David Cameron Alex Salmond | ||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
78 722 km² (0) 1,9 % | ||||
| Gyventojų - 2004 m. - Tankis |
5 094 800 (-) 64.72 žm./km² (0) | ||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2002 130 mlrd. $ (-) 25 546 $ (-) | ||||
| Valiuta | Svaras sterlingų (GBP) | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC+0 UTC+1 | ||||
| Nepriklausomybė -
|
- - | ||||
| Valstybinis himnas | Škotijos himnas | ||||
| Interneto kodas | .uk | ||||
| Šalies tel. kodas | +44 | ||||
 Vikiteka: |
ŠkotijaVikiteka | ||||
Škotija (škotų gėlų kalba Alba, angl. Scotland) yra buvusi nepriklausoma karalystė šiaurės vakarų Europoje. Dabar tai viena iš 4 šalių, sudarančių Jungtinę Karalystę. Škotija užima šiaurinį Didžiosios Britanijos salos trečdalį bei Hebridų, Orknio ir Šetlando salas. Pietuose ribojasi su Anglija. Rytuose Škotijos krantus skalauja Šiaurės jūra, šiaurėje ir vakaruose Atlanto vandenynas, pietvakariuose – Airijos jūra.
Škotijos sostinė ir antras pagal dydį miestas Edinburgas yra vienas didžiausių Europos finansų centrų[1] Didžiausias Škotijos miestas yra Glazgas, kuris yra ir Didžiojo Glazgo konglomeracijos centras.
Dabartinės Škotijos sienos beveik atitinka 1237 m. Jorko sutartimi tarp Škotijos ir Anglijos ir 1266 m. Perto sutartimi tarp Škotijos ir Norvegijos nustatytoms sienoms. Išimtis sudaro Meno sala, kuri dabar yra tiesiogiai pavaldi Jungtinei Karalystei, Orknio ir Šetlando salos, kurios dabar priklauso Škotijai, o ne Norvegijai ir Berwick-upon-Tweed, kuris priskirtas Anglijai pagal 1746 m. Berviko Aktą.
Istorija[taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Škotijos istorija
Pirmieji gyventojai Škotijoje atsirado apie 8 000 m. pr. m. e. Pirmosios nuolatinės gyvenvietės datuojamos 6000 m. Pirmieji gyventojai buvo mezolitinių, o nuo maždaug 4000 m. pr. m. e. neolitinių kultūrų medžiotojai ir žvejai. Anksčiausi archeologiniai radiniai patvirtinantys žmonių gyvenviečių ir kulto vietų egzistavimą yra iš maždaug 6000 m. pr. m. e.
Rašytinė Škotijos istorija prasideda romėnų užkariavimų laikotarpiu, kai buvo užkariautos ir Britanijos pavadinimą gavo dabartinė Anglija ir Velsas. 82-208 mūsų eros metais romėnai buvo keletą kartų įžengę į regioną. Dalis pietinės Škotijos kurį laiką buvo patekusi netiesioginei Romos valdžiai, tačiau romėnai čia ilgesnį laiką neišsilaikė. 122-128 m. tarp Taino ir Solway upių buvo pastatyta Adriano siena, kuri atribojo nuo Škotijos romėnų Britaniją.
503 m. dabartinės škotijos vakaruose išsikėlė skotai, keltų gentis iš Airijos.
Istoriškai, vėliausiai nuo XIV a. Škotijoje ėmė išsiskirti du kultūriniai regionai – daugiausia škotiškai, o vėliau angliškai kalbantys Lowlands (Žemutinė Škotija) ir daugiausia gėliškai kalbantys Highlands (Hailandas, Aukštutinė Škotija). Žemutinė Škotija labiau buvo įtakojama Anglijos, ji buvo labiau pažeidžiama puolimo sausuma iš pietų atveju, be to labiau perėmė Anglijos įtaką dėl geografinio artumo ir prekybinių santykių su pietiniais kaimynais, nors Škotija turėjo stiprius prekybinius ryšius ir su kontinentine Europa. Nepaisant to gėlų kalba atskirose Žemutinės Škotijos dalyse išliko gana ilgai, Galloway ir Carrick regionuose iki pat XVIII a. ar net XIX a. Yra užfiksuota, kad Dunblane ir Auchterarder regionuose gėlų kalba buvo šnekama dar ir po reformacijos. Skirtingai nei paprastai manoma, Žemutinės ir Aukštutinės Škotijos riba nebuvo statiška, keitėsi keletą kartų.
Išskirtinis Aukštutinės Škotijos bruožas buvo iki XVIII a. gyvavusi klanų sistema. Žinomiausi klanai buvo Campbell, McGregor, McDonald, McKenzie, McKay, McLeod, Robertson, Grant ir kiti. Žemutinei Škotijai buvo būdingas feodalinės sistemos variantas susiformavęs po normanų užkariavimo Anglijoje, žymiausios giminės iš kurių kilo dauguma monarchų buvo Stewart, Bruce, Douglas, Porteous ir Murray arba Moray. Hailandas ilgą laiką išliko katalikybės bastionu, net ir po to, kai Žemutinėje Škotijoje tvirtai įsigalėjo kalvinizmas.
Škotijos nepriklausomybės karų metu (maždaug 1290 – 1363 m.) škotai sukilo prieš Anglijos įtaką ir kišimąsi į škotų reikalus. Šiems karams vadovavo seras William Wallace, o vėliau Robert the Bruce, kuris laimėjo lemiamą Bannockburn mūšį prieš anglus 1314 m.
Nepriklausoma Škotijos karalystė 1603 m. sudarė personalinę uniją su Anglija, kai Škotijos karalius Džeimsas VI po Elžbietos I mirties paveldėjo ir Anglijos sostą. Ši unija buvo formaliai įteisinta 1707 m. gegužės 1 d. Unijos Aktu, kurį sudarė Anglijos ir Škotijos parlamentai. Škotijoje unija buvo labai nepopuliari, nes ji buvo sudaryta dėl Škotijos ekonominio silpnumo ir anglų tarifų spaudimo. Įgyvendinant sutartį buvo panaikinti Anglijos ir Škotijos parlamentai, o jų galios perleistos naujam parlamentui, kuris posėdžiavo Londone ir tapo Jungtinės Karalystės parlamentu. Taip pat įgyvendinta muitų ir monetarinė sąjunga. Kai kurios Škotijos institucijos liko savarankiškos, ypatingai iš teisines sistemos. 1800 m. Škotija kartu su Anglija, Velsu ir Airija tapo Jungtinės Karalystės dalimi. Galiausiai nauja valstybė tapo Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaures Airijos Karalyste.
1979 m. gegužės 1 d. referendumu atmesta vidaus savivalda. 1997 m. rugsėjo 11 d. referendumo metu didžioji dalis Škotijos gyventojų pritarė idėjai sukurti Škotijos parlamentą, nepriklausomą nuo Londono. 1999 m. buvo išrinktas Škotijos parlamentas, kuris liepos 1 d. pradėjo darbą. Tai buvo pirmasis Škotijos parlamento susirinkimas nuo 1707 m. Naujasis Škotijos parlamentas gavo teises spręsti specifinius Škotijos reikalus ir ribotą galimybę keisti mokesčius.
Politinė sistema[taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Škotijos politinė sistema
Škotijos parlamentas yra svarbus politinė valdymo ir administravimo galią turintis vienetas Škotijoje.
Administracinis suskirstymas[taisyti]
NUTS:UK suskirstymas[taisyti]
| NUTS 1 | Kodas | NUTS 2 | Kodas | NUTS 3 | Kodas |
|---|---|---|---|---|---|
| Škotija | UKM | Rytų Škotija | UKM2 | Angusas ir Dandi | UKM21 |
 
|
Klakmananšyras ir Faifas | UKM22 | |||
| Rytų Lodianas ir Midlodianas | UKM23 | ||||
| Bordersas | UKM24 | ||||
| Edinburgas | UKM25 | ||||
| Folkerkas | UKM26 | ||||
| Pertas ir Kinrosas, Sterlingas | UKM27 | ||||
| Vakarų Lodianas | UKM28 | ||||
| Pietvakarių Škotija | UKM3 | Rytų Danbartonas, Vakarų Danbartonšyras ir Helensberis | UKM31 | ||
| Damfrisas ir Galovėjus | UKM32 | ||||
| Rytų Eršyras ir Šiaurės Eršyras | UKM33 | ||||
| Glazgas | UKM34 | ||||
| Inverklaidas, Rytų Renfrušyras, Renfrušyras | UKM35 | ||||
| Šiaurės Lanarkšyras | UKM36 | ||||
| Pietų Eršyras | UKM37 | ||||
| Pietų Lanarkšyras | UKM38 | ||||
| Šiaurės Rytų Škotija | UKM5 | Aberdynas ir Aberdynšyras | UKM50 | ||
| Aukštumos ir Salos | UKM6 | Keitnesas ir Saderlandas, Rosas ir Kromartis | UKM61 | ||
| Invernesas, Nernas, Morėjus, Badenochas ir Stratspėjus | UKM62 | ||||
| Lochaberis, Skajus ir Lokalšas, Aranas ir Kambrai, Argailas ir Bjutas | UKM63 | ||||
| Periferiniai Hebridai | UKM64 | ||||
| Orknio Salos | UKM65 | ||||
| Šetlando Salos | UKM66 | ||||
Savivaldos subjektai[taisyti]
Geografija[taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Škotijos geografija
Škotija yra šiaurinėje Didžiosios Britanijos salos dalyje ir užima apie trečdalį jos teritorijos. Be pagrindinės šalies teritorijos Škotiją sudaro keletas salynų, tarp jų Šetlando, Orknio ir Hebridų salos (skirstomos į Vidinius Hebridus ir Išorinius Hebridus). Pagrindinėje teritorijoje galima išskirti tris geografines ir geologines zonas, žiūrint iš šiaurės į pietus: kalnuotoji Hailandas (Highlands), Central Belt žemuma ir kalvota Southern Uplands. Šiaurinėje dalyje yra Kaledonijos ir Grampiano kalnai. Didžioji dalis škotų gyvena centrinėje žemumoje, kurioje yra ir trys iš šešių didžiausių šalies miestų (Edinburgas, Glazgas ir Sterlingas) bei daug kitų didelių miestų. Iš likusiųjų gyvenotojų dauguma gyvena šiaurės rytų Žemutinėje Škotijoje (North-East Lowlands), kur yra du iš likusių trijų didžiausių miestų (Aberdinas ir Dandis).
Pagrindinės upės: Klaidas (Clyde), Tvidas (Tweed), Tėjus (Tay).
Svarbiausi ežerai: Lomondas, Nesas, Loch Lochy, Loch Maree, Loch Tay.
Svarbiausi miestai: Glazgas (Glasgow, didžiausias miestas; jame ir apylinkėse gyvena apie pusę Škotijos gyventojų), Edinburgas, Aberdinas (Aberdeen), Dandis (Dundee), Invernesas (Inverness), Sterlingas (Stirling).
Škotijos šiaurė ir Šiaurės vakarai[taisyti]
Škotijos šiaurėje driekiasi Šiaurės Škotijos kalnynas, raižyta, tačiau labai graži vietovė, kurioje yra Ben Nevis, aukščiausias Britanijos kalnas, ir vaizdingieji ežerai. Škotijos plotas - 78 742 km². Didžioji visų 5,1 milijono gyentojų dalis gyvena tolėliau į pietus, Vidurio Škotijos žemumoje, aplink Glazgo ir Edinburgo miestus.
Gyventojai[taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Škotijos demografija
Škotai yra etniškai yra kilę iš anglosaksų, keltų ir skandinavų. Gyventojai Škotijoje pasiskirstę labai nevienodai – centrinėje juostoje (pramoninė Glazgo-Edingurgo zona) gyventojų tankumas siekia 700 gyv./kv.km., o didelėje dalyje Hailando tik 2 gyv./kv.km.
Apranga[taisyti]
Kiltai ir kailiniai krepšiai[taisyti]
Škotiškieji pledai ir kiltai būdingi tik Škotijos kultūrai. Kiltas yra panašus į sijoną ir siuvimas iš pledinio (languoto vilnonio) audinio. Pagal tradiciją kiltas dėvimas kartu su kailiniu krepšiu, specialiais batais ir kartais su įkištu į kojinę durklu. Škotiškieji pledai labai įvairūs. Kiekvienas būdingas tam tikram klanui arba genčiai.
Ekonomika[taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Škotijos ekonomika
Škotija yra išsivysčiusi poindustrinė valstybė. Šalyje vyrauja paslaugų sektorius. Pramonėje taikomos aukštosios technologijos.
Kalba[taisyti]
Škotijoje yra trys kalbos: anglų, škotų gėlų ir škotų (Lowland Scots).
Beveik visi škotai kalba bendrine anglų kalba. Manoma, kad iki 30 % škotų taip pat moka škotų kalbą (taip pat žinoma kaip Lallands), kuri priklauso germanų kalbų grupei ir gerokai skiriasi nuo bendrinės anglų kalbos. Šiek tiek daugiau nei 1 % gyventojų kasdieninėje kalboje vartoja škotų gėlų kalbą, kuri yra panaši į airių kalbą (daugiausia šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyje). Beveik visi, kalbantys gėlų kalba, taip pat laisvai kalba angliškai.
Kultūra[taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Škotijos kultūra
Aukštosios mokyklos: University of Aberdeen, University of Glasgow, University of Dundee, University of Abertay Dundee, University of St. Andrews.
Sportas[taisyti]
Kalniečių žaidynės[taisyti]
Tradicinių sporto šakų nugalėtojai rungiasi kasmetinėse Škotijos kalvų varžytuvėse. Šios varžytuvės turi ilgą istoriją. Varžomasi stumiant rutulį ir metant kūjį. Taip pat vyksta įdomios kelmų mėtymo varžytuvės: atletai varžosi tarpusavyje, kuris pakels didesnį kelmą ir jį nusvies kuo toliau.
Gėrimai[taisyti]
Viskis[taisyti]
Škotija garsėja savo viskiu. Daugelis gamyklų visame krašte gamina salyklinio viskio rūšių, kurios skiriasi skoniu ir spalva.
Maistas[taisyti]
Hagis[taisyti]
Vienas iš tradicinių škotiškų patiekalų yra hagis - pudingas, gaminamas iš avies ar veršio širdies, kepenų ir plaučių su daugybe prieskonių.
Kita informacija[taisyti]
Nuorodos[taisyti]
- ↑ Edinburgh, Inspiring Capital – Information for Journalists – „Edinburgh is Europe's sixth largest fund management centre“.