Šorų kalba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Šorų kalba
Шор тили
Kalbama: Rusija (Kemerovo sritis)
Kalbančiųjų skaičius: 6210
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Altajaus
>tiurkų
>>šiaurės tiurkų
>>>šorų

Rašto sistemos: (kirilica)
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2:
ISO 639-3: cjs

Šorų kalba (Шор тили) – tiurkų kalbų šeimos, šiaurės (Sibiro) tiurkų pogrupio kalba, vartojama šorų tautybės žmonių. Vartojama daugiausia Kemerovo srityje (Taštagolo raj., Myskai, Meždurečenskas), taip pat kitur Tomės baseine (Chakasija, Altajaus Respublika).

Kalba turi dvi tarmes:

  • Mraso;
  • Kondomos.

Kalba turi 16 balsių (skiriant ilguosius/trumpuosius), 25 priebalsių. Būdinga balsių harmonija. Kaip ir kitos tiurkų kalbos, šorų kalba agliutinacinė, neturi giminių, klasių.

Šorų abėcėlė sukurta 1927 m. kirilicos pagrindu, tiesa, jau 1885 m. misionieriai buvo sudarę šorų vadovėlį. 1929–1938 m. naudojo lotynų abėcėlę, vėliau sugrąžinta kirilica.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1983-0=1983 wiki spaudos ženklai).