Šustis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Šustis
Šustis Žemaičių Naumiestyje
Šustis Žemaičių Naumiestyje
Ilgis 42,7 km
Nuolydis 181 cm/km
Baseino plotas 135 km²
Vidutinis debitas 1,61 m³/s
Ištakos Mažieji Girininkai
Žiotys Šyša
Šalys Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠustisVikiteka

Šustis – upė Lietuvoje, Šilalės ir Šilutės rajonuose; Šyšos dešinysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 10012643. Prasideda nebegyvenamo Mažųjų Girininkų kaimo apylinkėse, Pajūrio seniūnijoje, Šilalės rajone, 7,5 km į vakarus nuo Pajūrio[1]. Ištakų altitudė 81 m. Keletą km patekėjusi į vakarus pasuka į pietus, kerta Šilalės-Šilutės raj. sav. ribą, teka per Vainuto mišką ir pasiekusi Dargiškių kaimo apylinkes – į vakarus, ties Girininkų kaimu (Gardamo seniūnija) – šiaurės vakarų kryptimi, nuo Šylių – į vakarus ir Brokorių kaimo ribose – į pietus, nuo Žemaičių Naumiesčio – į pietvakarius, upės vaga tampa vingiuota ir po keleto kilometrų – į vakarus. Pratekėjusi Metirkviečių, Laučių kaimus, įteka į Šyšą 18,9 km nuo jos žiočių, ties Jonaičiais, 6 km į rytus nuo Šilutės. Įtekėjimo altitudė 3,9 m.

Prie Šusties yra 2 tvenkiniai: ties Šyliais - Šylių tvenkinys, ties Žemaičių Naumiesčiu - Žemaičių Naumiesčio tvenkinys.

Aukštupyje ir dalyje vidurupio vaga sureguliuota.

Gyvenvietės prie upės: Girininkai, Šyliai, Brokoriai, Pašusčiai, Cipariai, Kadagiškiai, Žemaičių Naumiestis, Užšustis, Kulėšai, Venckai, Metirkviečiai, Laučiai, Šilmeižiai, Jonaičiai.

Šusties atkarpoje nuo Žemaičių Naumiesčio tvenkinio iki žiočių yra saugomi ir globojami šlakiai, upėtakiai, žiobriai, nėgės. Tai lašišinė upė, kurioje nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama spiningauti, velkiauti, žvejoti naudojant gyvūninės kilmės masalus.

Vandenvardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas: Šustìs
Kilmininkas: Šustiẽs
Naudininkas: Šùsčiai
Galininkas: Šùstį
Įnagininkas: Šustimì
Vietininkas: Šustyjè

Intakai

Upėvardis kildinamas iš žodžio šusti („sausai kaisti, šilti, virti, prakaituoti“).[2]

Šaltiniai

  1. maps.lt duomenys
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 79% (+2911-50=2861 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – autorius – 22% (+827-0=827 wiki spaudos ženklai).