|
Švėkšna
| Švėkšna | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
 Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia | ||||||||||||||||
  Švėkšna | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Klaipėdos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Šilutės rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Švėkšnos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 1 334 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
| Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: | ŠvėkšnaVikiteka | |||||||||||||||
Švėkšna – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės. Seniūnijos centras, yra 3 seniūnaitijos (Švėkšnos-Gedminaičių, Švėkšnos-Veiviržėnų, Švėkšnos-Vilkėnų). Urbanistikos paminklas.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Šventyklos:
|
 Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas 1928 m. (skulptorius Adomas Jakševičius), pokariu nugriautas, 1990 m. atstatytas ir atidengtas liepos 29 d. per Šv. Jokūbo atlaidus. Skulptūra stovi šalia senojo „Saulės“ gimnazijos pastato.
|
 Išlikę Švėkšnos dvaro rūmai, pastatyti 1880 m., 9,5 ha parkas. Link bažnyčios nuo dvaro veda viadukas, pastatytas apie 1885 m.
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Švėkšnos Saulės gimnazija
|
.svg){kind=small} Švėkšnos biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-99056)
|
 Psichiatrijos ligoninė (nuo 1956 m.)
|
 Vaistinė (nuo 1881 m.)
|
| Parapijos senelių namai, žemėtvarkos skyrius, Šilutės kredito unijos Švėkšnos kasa, policijos nuovada, gaisrinė. |
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
 Muziejus
|
| Kultūros namai (nuo 1945 m.) |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
| ŪKIS |
|
Laikrodžių ir televizorių remonto įmonė |
Švėkšnos centre aplink aikštę tiek mediniai, tiek mūriniai pastatai, kurie yra 1–2 aukštų, jų tarpe ir sinagoga, pastatyti XX a. pirmoje pusėje, po 1925 m. miestelio gaisro. Tuo pačiu laikotarpiu akmenimis išgrįsta aikštė ir centrinės gatvės.
Švėkšnos architektūrinė dominantė – neogotikinė Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia. Aikštėje prie jos yra stogastulpis ir aikštelė su miestelio istorijos datomis. Šalia jų – akmeninė špitolė, priklausanti Švėkšnos bažnyčiai (pastatyta 1861 m.), kuri buvo skirta gyventi parapijos išlaikomiems ligoniams, seneliams. Dabar joje nuomininko teisėmis įsikūrusi seniūnija.
Originalus arkinis tiltas (1885 m.) jungia bažnyčią su keliu į parką, įkurtą XIX a. 2-ojoje pusėje. Parke yra retų medžių (dviskiautis ginkmedis, kukmedis ir kt.), neorenesansinio stiliaus vila „Genovaitė“ (1880 m.), statulų, saulės laikrodis (XIX a.), dekoratyvinė vaza.
Geografija
Švėkšnos centrinėje (senojoje) dalyje, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje, yra paplatintos gatvės pavidalo aikštė. Miestelis radialinio plano, bet turi ir linijinio plano elementų, išlikusių nuo XVII a. pradžios. Švėkšnoje yra 29 gatvės, kurių bendras ilgis – 11 km. Vakariniu miestelio pakraščiu teka Švėkšnalė (Ašvos dešinysis intakas), per miestelį – Šalnos upelis (Švėkšnalės intakas). Švėkšna yra Endriejavo kalnagūbrio priekalnėse.
Pro Švėkšną eina keliai į Veiviržėnus, Judrėnus, Kvėdarną, Žemaičių Naumiestį, Saugas.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Aisėnai – 11 km Skomantai – 6 km |
| |||||||||
| VILKYČIAI – 15 km PRIEKULĖ – 22 km |
|
PAJŪRALIS – 24 km | |||||||||
| INKAKLIAI – 5 km SAUGOS – 13 km |
Žakainiai – 10 km Gardamas – 12 km |
Vilkų Kampas – 3 km Šyliai – 15 km | |||||||||
| Švėkšna TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6]. |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Istorija
Prezidentas Antanas Smetona, besilankantis Švėkšnos miestelyje XX a. 4-ajame dešimtmetyje.
Sename Švėkšnos kapinyne archeologai yra radę septynias senovines kultines statulėles iš senovės Egipto, kurios vaizduoja Egipto dievus ir žynius.[7]
VI–XIII a. Švėkšnos apylinkės priklausė Lamatos žemei. Pati Švėkšna minima nuo XIV a. – 1384 ir 1387 m. kryžiuočių kelių aprašymuose minima Švėkšnos upė. Pagal vieną iš versijų gyvenvietė, o vėliau miestelis galėjo atsirasti po Melno taikos, kai baigėsi kryžiuočių ordino grėsmė. 1503 m. kovo 8 d. Švėkšna minima Linkuvos bažnyčios fundacijos ir dotacijos akte. 1509 m. Švėkšna buvo Žemaičių seniūno Kęsgailos dvaras ir miestelis. Vėliau Švėkšnos dvaras priklausė kitoms garsioms giminėms. Nuo 1509 m. minimas miestelis ir Švėkšnos bažnyčia, 1664 m. gauta turgaus privilegija.
Švėkšniškiai miestelio metus skaičiuoja nuo 1509 m., remdamiesi 1509 m. gegužės 21 d. Švėkšnos dvaro savininko Žemaitijos seniūnaičio ir LDK markizo donacijos aktu Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčiai. 1644 m. minimas Švėkšnos miestas (1644 m. – 75, 1695 m. – 97 šeimos), nuo 1664 m. gruodžio 17 d. leidžiamas turgus penktadieniais (prieš II pasaulinį karą ir dabar turgus yra ketvirtadieniais). XVII a. prie Švėkšnos įsteigtos stiklo gamykla (Utoje), o vėliau ir popieriaus gamykla – pirmosios manufaktūrinės įmonės Žemaitijoje.
Švėkšna nukentėjo per XVIII a. pradžios marą (1713 m. buvo 31 šeima) ir gaisrus, kurie buvo 1732, 1817, 1858, 1861, 1891, 1925 ir 2006 m. Per 1925 m. gaisrą sudegė beveik visas miestelis (sudegė 139 gyvenamieji namai, 156 ūkiniai pastatai, buvo žuvusių, apdegusių žmonių), kuris greit švėkšniškių, gyvenančių Amerikoje, aukų dėka, buvo atstatytas, dauguma mūriniais pastatais. Saugantis nuo gaisrų buvo pastatyta Šv. Florijono statula. Paskutinis miestelį ištikęs gaisras įvyko 2006 m. gegužės 10 d., kai sudegė 10 namų.
1819 m. pastatyta Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia, 1852–1867 m. prie jos veikė mokykla, kuriai 1861 m. nudegus, kitoje vietoje 1867 m. pastatyta dabartinė. Nuo 1804 m. Švėkšnoje veikė parapinė, 1864 m. įsteigta valdinė pradinė mokykla, 1907 m. įsteigta antroji mokykla – privati dviklasė mokykla, 1919 m. įkurta būsimoji Švėkšnos gimnazija.
XIX a. viduryje, kai miestelis priklausė grafams Pliateriams, virš kelio į Klaipėdą pastatytas mūrinis dviejų arkų pėsčiųjų tiltas, jungiantis šventorių su Pliaterių rūmais ir parku. Amžiaus pabaigoje čia platinta uždrausta lietuviška spauda. Tarpukariu miestelyje veikė progimnazija, vėliau tapusi gimnazija, kurią nuo 1923 m. perėmė lietuvių švietimo draugija „Saulė“.
Po 1831 m. sukilimo Švėkšnoje stovėjo kariuomenės dalinys. XIX a. 2-ojoje pusėje – XX a. pradžioje Švėkšna buvo žymus Vokietijos pasienio kontrabandos punktas. 1966–1992 m. Švėkšnos tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Spaudos draudimo metais per Švėkšną buvo gabenama ir Švėkšnoje platinama lietuviška spauda. 1905 m. pašalinta carinė valsčiaus valdyba ir išrinkta nauja. 1907 m. surengtas pirmas viešas vaidinimas. Nuo 1919 m. veikė ligoninė. 1926 m. pastatyta Švėkšnos sinagoga. 1940–1941 m. Švėkšnoje buvo Raudonosios armijos pasienio komendantūra. 1941–1942 m. hitlerininkai nužudė ~500 gyventojų.
Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Švėkšnoje 1933 m. ir 2005 m. vyko Telšių vyskupijos Eucharistiniai kongresai. 1999 m. miestelio centre, padedant Švedijos vyriausybei ir Fargelando savivaldybei, įrengti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai.
2000 m. patvirtintas Švėkšnos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| iki 1861 m. | Pajūrio valsčius | |
| 1861–1915 m. | Švėkšnos valsčiaus centras | Raseinių apskritis |
| 1915 m. | Švėkšnos apskrities centras | |
| 1915–1919 m. | Vėžaičių apskritis | |
| 1919–1947 m. | Tauragės apskritis | |
| 1947–1950 m. | Šilutės apskritis | |
| 1950–1959 m. | Švėkšnos apylinkės centras | Priekulės rajonas |
| 1959–1995 m. | Šilutės rajonas | |
| 1995– | Švėkšnos seniūnijos centras | Šilutės rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Švėkšnos miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Švėkšnalės upelio, kuri anksčiau vadinta tiesiog Švėkšna ir minima anksčiau nei miestelis (nuo 1384 m.).[8] XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose ji minima kaip Swexte arba Sweiksna.
Gyventojai
 | |||||||
| 1766 m. | 1833 m. | 1857 m. | 1885 m.*[4] | 1897 m.sur. | 1903 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 420 | 797 | 1 018 | 1 018 | 1 819 | 2 198 | ||
| 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1982 m. | 1987 m.[9] | ||
| 1 676 | 1 919 | 1 915 | 2 177 | 2 120 | 2 361 | ||
| 1989 m.sur.[10] | 1997 m. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 1 894 | 2 371 | 2 053 | 1 649 | 1 334 | - | ||
| |||||||
Šnekta
Švėkšnos miestelis priklauso prie kalbančių Pietų žemaičių varniškių (dūnininkų) tarme. 2006 m. išleista knyga „Švėkšnos šnektos tekstai“ (sudarė Adelė Juodeikienė).
Žymūs žmonės
Švėkšnoje gimė: mokytojas, visuomenininkas Justinas Bartkus, tautodailininkas, mokytojas Vytautas Bliūdžius, mokytoja, rašytoja Elena Juciūtė, lenkų pedagogas, švietėjas Stanislavas Kievličius, socialinių mokslų daktarė Danutė Klumbytė, bibliografė Edita Lagauskienė, kunigas Petras Merliūnas, vargonų virtuozas Jonas Žukas, kultūros darbuotojas, visuomenininkas Stasys Mikelis, gydytojas, visuomenininkas Pranas Mikužis, JAV Respublikonų partijos veikėjas, Osvencimo kalinys Samuelis Ošerovičius-Sherronas, technikos mokslų daktaras Adolfas Paulauskas, tautodailininkas Kęstutis Paulauskas, archeologas, visuomenininkas Adomas Pliateris, teisininkas Aleksandras Pliateris, dvarininkas Jurgis II Pliateris, pedagogas, visuomenės veikėjas Jonas Antanas Račkauskas, inžinierius Jonas Rūgys, pedagogė, istorikė Alicija Rūgytė, rašytojas Pranciškus Šernas, sportininkė, mokytoja Zita Ūselytė-Urmulevičienė, sportininkė, mokslų daktarė Ramunė Urmulevičiūtė (Žilinskienė), žemės ūkio specialistė Elena Valmienė ir kt.
Iš Švėkšnos dvarininkų kilo lietuvių bibliografijos pradininkas Jurgis Plioteris (1810–1836). Švėkšnoje palaidotas poetas Simonas Stanevičius (1799–1848), ir nors kapo vieta nežinoma, tačiau miestelio kapinėse 1984 m. jam atminti pastatyta medinė skulptūra (liaudies meistras V. Majoras). Pagal M. Mažvydo tarmę spėjama, kad nuo Švėkšnos galėjęs kilti ir pirmosios lietuviškos knygos autorius.
Šaltiniai
- ↑ Švėkšna. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Швекшни. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 312 psl. (rus.){{#subobject:Švėkšna (Швекшни, ESBE) |Straipsnis=Švėkšna |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Швекшни |Žodyno tomas=Т. 39 (77) |Žodyno puslapis= 312 psl. }}
- ↑ 4,0 4,1 Швекшни. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 781 psl. (rus.)
- ↑ Švėkšna SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Švėkšna loadmap.net
- ↑ Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a. Lietuvos TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius, 1972.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 219–220 psl.
- ↑ Švėkšna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 231 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Švėkšna. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 981 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 270 psl.
- Švėkšna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 231 psl.
- Švėkšna. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 36 psl.
- Švėkšna. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 439 psl.
- Švėkšna. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 218 psl.
- Švėkšnos šnektos tekstai (sud. Adelė Judeikienė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – 278 p.: iliustr. – ISBN 9955-704-07-1
- Švėkšnos lyra: poezijos antologija (sud. Petras Čeliauskas). – Kaunas: Naujasis lankas, 2009. – 224 p. – ISBN 978-9955-03-591-6
- Švėkšna atsiminimuose (sud. Petras Čeliauskas).
- Kn. 1. – Kaunas: Aušra, 1999. – 335 p.: iliustr. – ISBN 9986-941-12-1
- Kn. 2. – Kaunas: Naujasis lankas, 2010. – 352 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-643-2
- Žemaičių kultūros draugijos puslapis apie Švėkšną
- Švėkšna spaudos draudimo laikotarpiu
| ||||||||||||||