Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Šv. Jonų bažnyčia)
Christian cross.svg
Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia
Sv Jonu church.jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Vilniaus vyskupija
Dekanatas Vilniaus I katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1426 m.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija: Senamiesčio seniūnija
Gyvenvietė: Senamiestis (Vilnius)
Adresas Šv. Jono g. 12

Žiūrėti didesniame žemėlapyje


Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia, sutrumpintai vadinama Šv. Jonų bažnyčia, stovi Vilniaus senamiestyje, Vilniaus universiteto teritorijoje. Turi gotikos, baroko ir klasicistinių bruožų.

Bažnyčios varpinė (1610 m.) yra aukščiausias Vilniaus senamiesčio statinys (69 m).

Istorija

Bažnyčios vargonai su Stanislovo Moniuškos biustu

Prie buvusių svarbiausių gatvių sankryžos 13871426 m. pastatyta mūrinė gotikinė pirmoji parapinė bažnyčia. Ji pradėta statyti Jogailos iniciatyva. XV a. ir 1530 m. degė. 15661571 m. klebonavo žymus teisininkas Petras Roizijus (isp. Pedro Ruiz de Moros)[1]. 1571 m. kovo 11 d. Žygimantas Augustas bažnyčią atidavė jėzuitų įsteigtai Vilniaus kolegijai. Bažnyčios rekonstrukcijai 1571 m. prie Riešės jėzuitams paskirtas molingas sklypas plytinei pasistatyti. Perstatant bažnyčią išlaikyta gotikinė architektūra, pastatas prailgintas į gatvės pusę, sumūryta nauja plati presbiterija su apėjimu apie altorių ir trisienė absida.

16001610 m. pastatyta mūrinė varpinė. Bažnyčia gerokai apgriauta 1655 m. per karą su Maskva; įgriuvo skliautai. Netrukus suremontuota. 1700 m. rekonstruotas choras, įsigyti nauji vargonai. 1702 m. Švedijos kariai išsivežė sidabrinius liturginius reikmenis.

1737 m. bažnyčia sudegė, išsilydė varpai. Atstatant fasadas ir frontonas įgavo vėlyvojo baroko formas. Po 1737 m. gaisro paaukštinta varpinė. Dar degė 1741 ir 1748 m. Sudegusios bažnyčios rekonstrukcijos projektas architekto Jono Kristupo Glaubico. 17431754 m. freskas tapė J. Salmanas. 17561758 m. perstatymui vadovavo T. Žebraukas. Nuo 1773 m. bažnyčia priklausė universitetui.

18271828 m. Karolis Podčašinskis gotišką pietų fasado portalą pakeitė klasicistiniu. Tuo metu nugriauta aukšta mūro siena, skyrusi bažnyčią ir varpinę nuo gatvės. Per šį remontą pakeistas vidus, užtinkuota daug freskų, nugriauti prie kolonų buvę altoriai. 18401842 m. vargonininkavo kompozitorius Stanislovas Moniuška. 18881889 m. remontuota bažnyčia, 1903 m. – varpinė.

1899 m. bažnyčioje pastatytas memorialinis paminklas Adomui Mickevičiui, 1901 m. – Antoniui Edvardui Odinecui, Stanislovui Moniuškai, 1908 m. – Vladislovui Sirokomlei (skulptorius Pijus Velionskis), 1917 m. – Tadui Kosciuškai (skulptorius ir architektas Antanas Vivulskis). 1915 m. į Rusiją išvežti 3 varpai. 1917 m. Vokietijos kareiviai išplėšė metalines vargonų dalis.

19401942 m. bažnyčia tarp lietuvių garsėjo ugningais, patriotiniais kunigo Alfonso Lipniūno pamokslais. Jį 1943 m. naciai išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1948 m. vasarą bažnyčia uždaryta.

1949 m. daugiau kaip 5000 bažnyčioje rastų knygų perduota Knygų rūmams, o inventorius, meno vertybės – įvairioms organizacijoms, „Tiesos" redakcijai. Keli baldai, paveikslai pateko į Istorijos ir etnografijos muziejų. Dalis inventoriaus, kitų vertybių išvogta, sugadinti vargonai, apnaikinti altoriai. Bažnyčioje įrengtas popieriaus sandėlis. 1963 m. bažnyčia perduota universitetui. 19641979 m. restauruota (archit. Romano Jalovecko projektas). 1979 m. įrengtas Mokslo muziejus.

1989 m. restauruotos Šv. Onos ir Marijos paguodos koplyčių freskos. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, atkurta parapija, 1991 m. liepos 11 d. pašventinta.

Architektūra

Varpinė

Bažnyčia halinė, trinavė, su 7 koplyčiomis prie šoninių navų. Vakarų kumpinis fasadas barokinis. Šoniniai fasadai iš dalies išlaikė gotikines formas ir konstrukcijas. Yra 10 altorių. Skliautai kryžminiai. Prie bažnyčios stovi 69 m aukščio 5 tarpsnių mūrinė barokinė varpinė.

Socialinė veikla

Iki XIX a. bažnyčioje, be pamaldų, vykdavo įvairūs susirinkimai, disputai, vaidinimai, būdavo iškilmingai sutinkami LDK kunigaikščiai. Iki 1737 m. sakyti lietuviški pamokslai.

1913 m. leistos lietuviškos gegužinės pamaldos, tačiau, lenkams pakėlus triukšmą, uždraustos.

1993 m. rugsėjo 5 d. joje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+94-0=94 wiki spaudos ženklai).